Verslas | 7 MIN.

Prog­no­zė: ba­das lie­tu­viams ne­gre­sia, bet mais­tas brangs dvi­gu­bai

Monika Šlekonytė
2022 m. balandžio 22 d. 16:37
drobotdean.jpg

Ki­lus ka­rui Uk­rai­no­je, pa­vo­jaus var­pai skam­bi­na, kad penk­ta­da­liui žmo­ni­jos po­pu­lia­ci­jos šie­met gre­sia ba­das. Mū­sų ša­lies ūki­nin­kai ra­mi­na, kad lie­tu­viai tik­rai ne­ba­daus, ta­čiau pro­gno­zuo­ja, kad mais­tas brangs maž­daug dvi­gu­bai, o gal ir dau­giau. 30–50 pro­c. au­gi­mo esą ga­li ti­kė­tis ne­bent rea­ly­bės ne­su­vo­kian­tys op­ti­mis­tai.
 

Maistui išleisime visus pinigus

Maisto pramonei žaliavą gaminantys ir tiekiantys Lietuvos ūkininkai bado šalyje neprognozuoja, bet spėja, kad būtent maistui šiemet išleisime didžiąją dalį pajamų.

„Negalėčiau gąsdinti, kad Lietuvoje bus badas. Tikrai ne. Bet maistas brangsta. Indikatorius jau dabar – infliacija, kurią skaičiuojant į pirkinių krepšelį įtraukiamas ir maistas. Maisto brangimas bus didesnis už infliaciją. Jei dabar žmonės maistui išleidžia vidutiniškai
30 proc. pajamų, tai ta dalis didės. Valstybė turės spręsti, ką daryti, kad neatsirastų badaujančių. Gal prireiks papildomų mokesčių“, – ir guodžia, ir neramina Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Žemės ūkio ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet pabrango visi būtiniausi maisto produktai, bet labiausiai – ekonominės klasės, tai yra tie, kuriuos laikome pigesniais. Labiausiai brango saulėgrąžų ir rapsų aliejus (apie 60 proc.), grikiai (beveik 50 proc.), manų kruopos (beveik 40 proc.), tamsi duona ir ryžiai – 28 proc. Už kvietinius miltus, makaronus ir virtas dešras pirkėjai moka apie 17 proc. daugiau, už batoną – daugiau kaip 15 proc.

Kainų augimą iššaukė karas, bet jų šuolis – dar ateity

Laisvosios rinkos institutas (LRI) konstatuoja, kad rekordines aukštumas pasaulinės maisto kainos buvo pasiekusios dar vasarį. Nauji rekordai fiksuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kovo mėnesį, pasak Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), maisto kainų indeksas į naujas aukštumas šovė viršun per 12,6 proc., lyginant su vasario mėnesiu (33,6 proc. augimas, lyginant su 2021 m. kovo mėnesiu).

Pasak specialistų, nenuostabu: kone per parą iš Europos ekonominio žemėlapio dingo trys valstybės, užsidarė svarbūs žaliavų tiekimo koridoriai.

Nors teigiama, kad kainų kilimui daugiausiai įtakos turėjo pabrangęs kuras ir karas Ukrainoje, tačiau kainų kilimas pastebėtas ir iki karo veiksmų pradžios – ne tik grūdų bei aliejaus, bet ir pieno sektoriuje.

Grietinės kaina pakilo beveik 40 proc., o už pieną pirkėjai moka beveik 33 proc. daugiau nei prieš metus. Brango ir kiti pieno produktai: varškės ir kefyro kaina pakilo beveik ketvirtadaliu, fermentinių sūrių ir sviesto – apie penktadaliu. Tiek pat brango ir virtos dešrelės. Tai esą tik pradžia, nes, pasirodo, kad kainų augimą kol kas dar stabdo maisto... perteklius – tiek pernykščio derliaus, tiek nerealizuotų užsakymų.

„Kol kas maisto krepšelio kainos augimą stabdė tai, kad Lietuvoje laikinai turėjome vištienos ir kiaulienos produkcijos perteklių, nes ją dėl politinių dalykų atsisakė pirkti Kinija. Kas nutinka, kai dėl pertekliaus krinta savikaina? Gamintojas stabdo gamybą. Kokia kaina bus, kai poreikis išsilygiuos? Pienas per trumpą laiką itin pabrango. Taip nutiko todėl, kad nuo pernai metų jau 60 proc.
pabrango pašarai. Tai ir pašarų dedamoji galutinėje pieno ir mėsos kainoje atsiras“, – apie laikiną kainų šuolio pristabdymą ir tai, kad jį pamatysime netrukus, kalba R. Juknevičius.

Pasak pašnekovo, dėl maisto trūkumo badas nekils, bet labai tikėtina, kad parduotuvių lentynose matysime mažiau prekių. Taip pat iš parduotuvių parsivešime mažiau, nes bus brangu. Kita vertus, žmonės pradės nebepirkti maisto pertekliaus, atsakingai vartos tai, ką nusipirko, sumažės maisto švaistymo.

Didėja sąnaudos – brangs ir prekė

Kad naujas derlius bus pigesnis – jokių galimybių. Duonos augintojams, besistengiantiems užauginti daugiau maisto produkcijos, situacija šiemet visiškai nedėkinga: trąšos pabrango šešis kartus, kuras – tris, pašarai – 60 proc.

Kilus karui Ukrainoje, sutrūkinėjo ir trąšų tiekimo grandinės (daugelis trąšų buvo vežamos iš užsienio). Tai pavasarį labiausiai ūkininkų perkamas produktas.

„Trąšos yra labai įvairios. Jei imtume jų kainų vidurkį, galėtume sakyti, kad pabrango šešis kartus. Azoto trąšų kaina kokius dvejus metus sukiojosi apie 200 Eur už toną, o dabar – 1200. Buvo ūkininkų, kurie pirko rudenį po 600–700 Eur
už toną. Labiausiai suklydo tie, kurie to nepadarė iki karo, o laukė pavasario, kol pasibaigs šildymo sezonas, galimai atpigs dujos ir gamintojas galės jų pasiūlyti už mažesnę savikainą. Deja, tai neįvyko“, – situaciją pasakoja R. Juknevičius.

Trąšų kaina – viena svarbiausių, skaičiuojant, kiek kainuos grūdų derlius rudenį. Yra dvi išeitys: pirkti brangiai ir dėl to parduoti brangiai arba tręšti mažiau, todėl užderės mažiau, o dėl paklausos vis tiek brangs.

„Už tokią kainą nusipirkus trąšų, kad atsipirktų, reikėtų, kad grūdų kaina būtų po 600 Eur už toną. 2021 m. derliaus grūdai yra po 370 Eur už toną dabar, o išankstinė kaina – po 315. Akivaizdu, kad grūdų kaina turės padvigubėti. Gali būti, kad dalis ūkininkų priims sprendimą tų trąšų naudoti minimaliai, tai turės įtakos bendram derliui. Taip nenutiktų nebent tuo atveju, jei mes turėtume stebuklingai gerą derlių“, – sako R. Juknevičius.

Jau dabar žemdirbiai linguoja galvomis, žiūrėdami į dangų dėl užsitęsusio sauso laikotarpio. Dar nežinia, kokia bus vasara, ar pavyks išvengti nuostolių dėl liūčių, vėtrų ir sausros.

Kita svarbi maisto produktų kainos dedamoji – degalai

„Pernai degalų kaina buvo apie 54 ct už litrą, duok Dieve, kad šiandien už 1,6 Eur galėtum nusipirkti. Tris kartus pabrango. Įvertinus visus procesus, energija produkcijos savikainoje sudaro 30 proc. Degalai naudojami ir džiovinimui, sandėliavimui, produkcijos pristatymui. Iškyla klausimas, kaip subalansuoti savikainą ir pardavimo kainą“, – konstatuoja R. Juknevičius.

Toks didelis kainų svyravimas rinkoje stabdo ir ūkininkų investicijas. O kitas kraštutinumas – kai ūkininkas dėl išaugusių sąnaudų nusprendžia šiemet visai nieko nesėti, palieka žemę dirvonuoti. Tai irgi lems mažesnę pasiūlą, vadinasi, ir didesnę kainą pirkėjui.

100 procentų!

„Kadangi gamyba visad yra paskirstyta laike, vartotojai poveikį gamintojams savo kailiu pajunta vėliau. Šiandien matomas galutinių maisto produktų kainų šuoliavimas gali būti ne pabaiga“, – su būsimu kainų šuoliu sutinka ir LLRI tyrimų vadovas Robertas Bakula.

Anot jo, svarbi kainų augimo visuose sektoriuose dedamoji yra ne tik atsivėrusi išteklių stoka, bet ir pinigų politika. Šiandien centriniai bankai yra pakliuvę į aklavietę. Laimindamas masines pinigų injekcijas, Europos Centrinis Bankas (ECB) prognozavo, kad pasieks 2 proc. metinę infliaciją. Kiek brangs maistas, spėliojama: trečdaliu, 50 proc., o gal dvigubai.

„Tikėtis, kad maistas pabrangs tik 30 proc., gali tik mūsų optimistai-ekonomistai. Reikia ruoštis tam, kad maistas pabrangs 60, 100 proc., o gal ir daugiau. Ne gyventojams reikia ruoštis: žmonės nelabai ką galės padaryti – jie kaip valgė, taip ir valgys. Valstybė turėtų ruoštis tam“, – apie būtiną pasiruošimą blogiausiam scenarijui kalba Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Ką daryti?

Žmonės neturi galimybių nusipirkti maisto atsargų metams ar dvejiems į priekį. Lieka kitos priemonės: mokesčių, pajamų – ypač pensijų ir kitų pašalpų neturtingiesiems – didinimas. Lietuvos ūkininkų sąjunga su nerimu stebi valstybės neveiklumą ar pavėluotą reakciją.

„Dėl galutinės kainos lentynose mes turime konkuruoti ne tik tarpusavy, bet ir su kaimynais, ypač lenkais, pas kuriuos lengvatinis PVM yra ir maistui, ir kurui, ir trąšoms. Mūsiškiai nebegali daugiau mušti kainos, jei jie tą darys, gilins savo bankroto duobę. Mūsų politika atsilieka nuo gyvenimo ir tai neramina“, – sako ūkininkų atstovas R. Juknevičius.

Ekonomistai nelinkę pritarti kainų reguliavimui. Jie siūlo mažinti biurokartiją.

„Kalbant apie priemones valstybiniu mastu, svarbiausia prisiminti esmines ekonomikos pamokas ir netraukti iš stalčių tokių idėjų kaip kainų reguliavimas, kurių pasekmėmis beveik visada tampa stygius ar tolimesnis kainų augimas. Amortizuoti augančias kainas valstybė gali, pirmiausia, mažindama savo kainą: kur yra prikaupta perteklinės biurokratijos, smulkmeniško reguliavimo, kur administracinė našta pralenkia bet kokius protingus šalies pajėgumus ir stabdo būtinus greitus pokyčius – viso to dabar laikas atsisakyti“, – teigia LLRI tyrimų vadovas R. Bakula.

Kol kas vienintelis valstybiniu mastu priimtas infliacijos reguliavimo sprendimas – tai pensijų, pašalpų, socialinių išmokų ir NPD didinimas nuo antrojo šių metų pusmečio. Tai toli gražu nekompensuos prognozuojamo maisto kainų padvigubėjimo.


Radviliškis
Burbiškio dvare šventines istorijas saugo 1 254 senoviniai eglės žaisliukai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Lietuva | 4 MIN.
0
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) primena vartotojams – nuo sausio keičiantis elektros ir gamtinių dujų tarifams, rodmenis būtina deklaruoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. imtinai.
Lietuva | 2 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Prieš Kalėdas nuotaikos Šiauliuose kaito – policija dabar pranešė, kad kelios dienos prieš Kūčias viename iš Saulės miesto naktinių klubų buvo sumušta moteris.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Radviliškis
Šiauliai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Po truputį namai, gatvės, miestai prisipildo kalėdinės dvasios ir jaudinančio šv. Kalėdų laukimo. Šis nuostabus reiškinys neaplenkė ir Lizdeikos gimnazijos, kurioje nuolat puoselėjamos gražios tradicijos padėti kitiems ir skiriamas didelis dėmesys empatijos ugdymui. Empatiški žmonės moka atpažinti kito žmogaus emocijas, nuotaikas bei parodyti, kad supranta, ką jaučia kitas žmogus. Kasmet, artėjant gražiausioms metų šventėms, gimnazijoje vyksta tradiciniai labdaros renginiai. Vienas iš jų – kalėdinė mugė „Parduok kalėdinę nuotaiką“.
Jaunimas | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Alytus
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 24-oji – šv. Kūčios.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0