Profsąjunga ragina ne tik kelti mokytojų atlyginimus, bet ir prižiūrėti lėšų paskirstymą

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina Vyriausybę ne tik kelti mokytojų atlyginimus ir gerintų jų darbo sąlygas, bet ir prižiūrėti skiriamų lėšų paskirstymą.

„Mano galva, finansavimas švietimui yra didelis ir ganėtinai labai didelis. Trūksta pinigų ir trūksta pinigų jų nemažai, bet prieš dedant pinigus, pirmiausia išsiaiškint reikia, nes per ketverius metus nei ši Vyriausybė, nei praėjusi, nei prieš tai buvusios... Jos lengva ranka atiduoda pinigus, po to jūs tarpusavyje aiškinkitės, kaip naudojami, kodėl naudoja“, – pirmadienį sakė profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Jei pasakytų išsiaiškinę – čia blogai, čia blogai, čia blogai ir sprendžiam, ką darom: jei reikia pinigų, dedam pinigų, bet kad sistema veiktų, kaip priklauso. Kam reikalingi teisės aktai, jei jų nesilaikoma?“ – kalbėjo pedagogas.

„Kol nebus žiūrima, peržiūrima ir kontroliuojama, kaip vykdomi teisės aktai, tai mes tik girdėsim bėdas“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas susitikime su Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariais, jis pabrėžė, kad profsąjunga iš esmės kelia keturis reikalavimus: laikytis įsipareigojimo, jog mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), didinti švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimą, mažinti mokinių skaičių klasėse, peržiūrėti mokytojo etato struktūrą.

„Mūsų tikslas nėra daryti šou ar pasirodyti, o pasiekti rezultatą – susitarti. Ne visada mes išeinam į viešą erdvę su mūsų siūlymais, bet tada, kai matome, kad situacija nelabai keičiasi“, –  kalbėjo E. Milešinas.

Kalbėdamas apie atlyginimų didinimą, profsąjungos vadovas teigė, jog jie iki šiol didinami buvo per lėtai, todėl „paskutiniai metais bus ypatingai sudėtingi“.

„VDU auga, tai tas įsipareigojimas Vyriausybės 130 proc. nuo VDU kitais metais bus tikrai sudėtingas“, – sakė profsąjungos vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad mokytojų atlyginimų didinimas vyks dviem etapais, nes nuo iš karto nuo metų pradžios to padaryti nėra finansinių galimybių.

Jis pabrėžė, kad švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimas turėtų būti didesnis ir atidžiau kontroliuojamas.

„Švietimo pagalbos teikimo finansavimui valstybė skiria 80 proc. su trupučiu. Savivaldybės tam turi prisidėti apie 20 procentų. Bet pagal praeitų metų duomenis, kurios pateikė ministerija dar pavasarį švietimo komitetui, iš 60 savivaldybių tik 13 vykdo savo įsipareigojimus“, – kalbėjo LŠMPS vadovas.

„47 savivaldybės neprisideda tiek, kiek reikia. Negana to, devynios iš tų 47 savivaldybių neprisideda nė cento“, – pridūrė jis.

Pedagogas taip pat tvirtino, kad savivaldybės, mokyklos gali sumažinti vaikų skaičių klasėse, tačiau randama įvairiausių priežasčių to nedaryti.

Paklaustas, ar profesinė sąjunga ketina prisijungti prie Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) rengiamo įspėjamojo streiko, E. Milešinas teigė, kad „teisinė bazė neleidžia mums paimti ir pasakyti, kad streikuosime“.

„Tam ir atidarome derybas nuo rugsėjo 4 dienos, po to per mėnesį laiko jei nerasime kompromiso, mes taip eisim į protesto akcijas“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.

„Mes tikrai neužsiimsime tokiomis avantiūromis, bandydami apeiti teisės aktus“, – sakė jis.

Įspėjamąjį streiką rengianti LŠDPS reikalauja atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių. 

Nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos ji žada ir tikrąjį streiką.