Profesorius L. Klimka apie klimato kaitą: ji Lietuvai gali atnešti ir pliusų

Po to, kai Europos gyventojai patyrė kelias stiprias karščio bangas, o meteorologai pažadėjo, kad šių metų ruduo dar ilgai primins vasarą, daugelis susimąstė apie jau šiandien jaučiamą klimatos kaitos poveikį Lietuvai. Etnokosmologas Libertas Klimka tai patvirtino ir pažymėjo, kad ilgainiui šios anomalijos gali tapti kasdienybe, su kuria turėtume mokytis sugyventi.

Remiantis klimatologų prognozėmis, Lietuva yra viena iš šalių, kurias per ateinančius šimtą metų turėtų labiausiai paveikti klimato kaita. Tiesa, vidutinė metų temperatūra, Vilniaus universiteto mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, pakils, atrodytų, nedaug ­­– tik iki 5,1 °C, bet šalyje kasmet turėtų didėti kritulių kiekis. Klimatas švelnės ir vis labiau primins Europos pietuose esančių valstybių orus.

„Pastebima, kad kelerius metus iš eilės ruduo yra labai šiltas. Kitaip tariant, visa gamtos kaita pasislenka link Naujųjų metų. Dažnai pavasaris būna vėsokas, lietingas, o ruduo palyginti malonus. Aišku, kalbama apie pirmąją rudens pusę – antroji gali būti pakankamai drėgna“, – pasakojo profesorius L. Klimka.

Pasak etnokosmologo, visa tai rodo gamtos ženklai. Šiemet ypač daug šermukšnių – pamiškės tiesiog „liepsnoja“. Tai ženklas, kad ruduo gali būti lietingas.

L. Kilmkos teigimu, yra ir subtilesnių gamtos požymių, kurie nusako ateinančio rudens orus: „Reikia pažiūrėti, ar skruzdėlių lizdai yra žemai, ar iškelti ant kupstų. Jeigu jie yra ant kupstų, galima tikėtis lietingos antros rudens pusės.“

Gamtoje, kalbėjo profesorius, dažniausiai vyrauja pusiausvyra – jeigu vasara buvo šilta ir saulėta, ruduo, nors ir pasistūmės link žiemos, vis tiek gali būti nelabai malonus.

Anksčiau, pasak profesoriaus, orai buvo spėjami per išskirtines kalendorines dienas: „Rugsėjo pabaigoje bus Vėjų diena arba Mikolinės. Tos dienos rytmečio vėjas padeda atspėti žiemos charakterį – iš kurios pusės vėjas ateis, toks ir bus ateinantis metų laikas. Mikolinės yra religinė šventė, svenčiama rugsėjo 29-ąją.“

Senovės ženklų gali nebelikti

Šie šimtmečius žmonių patirtį atspindintys ženklai, kurie dažnai orus padeda nusakyti netgi tiksliau nei orų prognozės, ilgainiui gali išnykti – to priežastis yra klimato kaita. Ji, kaip sako tyrėjai, per artimiausius dešimtmečius labiausiai paveiks Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.

„Liaudiškos prognozės kartais ne visos ir galioja, nes klimato kaita dabar priklauso nuo žmogaus veiklos. Kai orai buvo visiškai veikiami kasmetinių gamtos ciklų, prognozuoti buvo lengviau“, – kalbėjo etnokosmologas.

Lietuvoje, L. Klimkos žodžiais, keičiasi ne tik orai, bet ir gamta – šylant orams, kinta ir flora, ir fauna. Šalyje neseniai atsirado anksčiau nematytų vabzdžių rūšių, paukščių, gandrai šiemet išskrido truputį anksčiau nei įprastai.

„Gandrai kasmet išskrenda per Baltramiejaus šventę, kasmet stebiu juos – jie paprastai palieka Lietuvą dienos tikslumu“, – tikino mokslininkas.

Taip pat žmonės Lietuvoje pradėjo auginti mūsų kraštui neįprastus vaisius. Profesorius stebisi ne šiltnamyje, bet lauke augintomis vynuogėmis. Be to, šiemet ūkininkų soduose užderėjo persikai. L. Klimka šiuos pokyčius vadina šiltų ir saulėtų vasarų efektu.

Žemės ūkis ir turizmas gali atsinaujinti

Kyla minčių, kad greitai Lietuvos klimatas bus kaip prie Viduržemio jūros esančios Graikijos.

„Tai turės ir tam tikrų pliusų, – samprotavo profesorius. – Pastaruoju metu Lietuvoje buvo visai nutrauktas linų auginimas, kadangi mus buvo nukonkuravusios iš Prancūzijos ir Turkijos atvežamos žaliavos. Mūsų linų apdorojimo fabrikai užsidarė. Jeigu klimatas šiltės tokiais tempais, Prancūzijoje linus auginti bus per karšta, o pas mus tai daryti bus geriau.“

Lietuva šylant klimatui gali tapti palankesniu kraštu žemdirbystei. Pasak profesoriaus, anksčiau ūkininkai vos spėdavo apdoroti derlių, nes užklupdavo šalnos. O dabar rudenį būna vis šilčiau, vasara mus palieka vėliau, todėl auginti tam tikras žemės ūkio kultūras, pasak mokslininko, ateityje gali būti perspektyvu.

Rudenį – prie Baltijos, o ne į Maljorką

Profesorius sakė neatmetantis galimybės, kad esant ilgesnei vasarai Lietuvos kurortai gali pritraukti daugiau turistų. Dažnai poilsiautojus stabdydavo lietus, o dabar jo bus mažiau.

„Šiltasis sezonas prasitęs, todėl rugsėjo mėnesį galima bus puikiausiai praleisti prie jūros. Mūsų kurortai tikrai gali atsigauti“, – sakė L. Klimka.

Pasak jo, ilgiau trunkanti šiluma turėtų traukti ir kaimo turizmo mėgėjus, kadangi ežeruose irgi galima bus maudytis ilgiau.

„Lazda turi du galus, todėl turime atsižvelgti į klimato kaitą regione ir iš karto numatyti, kokių veiksmų imtis ir kaip prisitaikyti prie naujų sąlygų. Problemų bus visada, tačiau tam ir duotas mums protas, kad jas spręstume“, – paragino profesorius.\

Alfa.lt