Profesorius Klausas Schwabas: trūksta ne darbo vietų, o įgūdžių

Ketvirtoji pramonės revoliucija – nebe tolimoje ateityje, o ant mūsų namų slenksčio. Kiekviena nauja technologija ir inovacija transformuoja visuomenę, keisdama kiekvieną gyvenimo aspektą. Žengiame į teritoriją, kurioje viskas – nuo darbinių santykių iki kasdienės rutinos – vyksta kitaip nei prieš dešimt ar net prieš penkerius metus.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės pakeis gamybos procesus, tai, kaip mes bendraujame, ir tai, kaip mes gyvename. Tai nesusiję su kokiu nors vienu produktu, bet su daugybe jų. Trumpai tariant, Pramonė 4.0 tai – ir fizinis, ir biologinis, ir technologinis patyrimas“, – teigė profesorius Klausas Schwabas, spalį lankęsis Kauno technologijos universitete (KTU).

Atviros paskaitos Universiteto bendruomenei ir studentams metu, Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir valdybos pirmininkas K. Schwabas ragino į ateitį žiūrėti optimistiškai.

„Žmonės jaudinasi, kad technologijos atims darbo vietas. Žinoma, sunku pasakyti, kas nutiks milijonams kasininkų, vairuotojų, ir net mokytojų, kuriuos ateityje gali pakeisti dirbtinis intelektas. Tačiau daug geriau orientuotis į reikiamus įgūdžius nei susitelkti į baimes. Jau dabar tyrimai rodo, kad kiekvienam darbo ieškančiajam galėtų būti pasiūlytas darbas – darbo vietų yra tiek pat, kiek ir darbo ieškančių asmenų – tačiau jie neturi reikiamų įgūdžių. Susiduriame su įgūdžių, ne su darbo vietų trūkumu“, – teigė profesorius K. Schwabas.

Pramonės revoliucija sukurs naujas darbo vietas

Savo mintis apie ketvirtąją pramonės revoliuciją K. Schwabas išdėstė naujausioje knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“, kuri yra išleista ir lietuvių kalba. Pasak profesoriaus, kiekviena pramonės revoliucija ne tik panaikino kai kurias darbo vietas, bet ir sukūrė naujas galimybes.

„Po pirmosios pramonės revoliucijos atsirado visas aptarnavimo sektorius, kurio anksčiau tiesiog nebuvo. Manau, kad ir vėl turėtų atsitikti tas pats. Mano nuomone, šis naujasis sektorius bus socialinė antreprenerystė, kuri yra susijusi su socialiniais procesais ir remiasi kūrybingumu“, – teigė K. Schwabas.

K. Schwabo kartu su žmona Hilde įkurtas socialinės antreprenerystės rėmimo fondas šiandien turi 350 narių. Pasak profesoriaus, ši iniciatyva yra skirta remti jauniems antrepreneriams, kurie kuria inovacijas nebūtinai tam, kad užsidirbtų, bet tam, kad padėtų kitiems.

Hierarchiniai santykiai organizacijose – atgyvena

Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir valdybos pirmininkas yra įsitikinęs, kad naujojoje visuomenėje, kurioje jau pradedame gyventi, reikės kitokios lyderystės.

„Pirmasis talentas, kurio reikės naujiesiems lyderiams yra kontekstinis intelektas, tai yra – gebėjimas „sujungti taškus“, įvertinti visą ekosistemą. Šiandienos pasaulyje viskas yra taip susiję, kad į kiekvieną klausimą reikia žiūrėti sistemiškai“, – teigė K. Schwabas.

Jis pabrėžė ir gebėjimo megzti ir išlaikyti santykius – santykių intelekto – svarbą, nes šiandienos organizacijose hierarchinės struktūros nebetenka prasmės, santykiai tarp darbuotojų ir padalinių tampa lygiagretūs.

„Šiandien svarbi tinklaveika, ne hierarchija. Tai reiškia, kad visi esame vienas nuo kito priklausomi, turime gebėti kurti komandas, ir stengtis jas išlaikyti“, – kalbėjo K. Schwabas.

Mokymasis visą gyvenimą – įprasta praktika

Tarptautinio bestselerio „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ autorius pabrėžė išsilavinimo svarbą. Pasak jo, pramonės revoliucija yra neatsiejama nuo revoliucijos švietime: „Pramonė 4.0 turi vykti kartu su Švietimu 4.0“.

„Visų pirma, turime permąstyti mokymosi turinį, orientuotis į tuos įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje. Nors, gyvenant skaitmeniniame pasaulyje, tikrai reikia technologijų įgūdžių, ypatingą dėmesį reikėtų skirti bendravimo įgūdžių lavinimui. Kitas svarbus dalykas yra nuolatinis mokymasis – šiandien universitete įgytos žinios bus nebeaktualios po ketverių-penkerių metų. Turime atrasti būdą mokymąsi visą gyvenimą paversti įprasta praktika, įgūdžių atnaujinimas turi tapti norma“, – įsitikinęs K. Schwabas.

Profesorius pripažino, kad, nors ir gali pasigirti iškirtinai plačiais ryšiais, savo laisvą laiką mieliau skiria vakarams namuose su knyga, siekdamas turėti plačias ir išsamias žinias apie šiuolaikinį pasaulį.

„Smalsumą reikia išlaikyti visą gyvenimą. Be to, žinios tave padaro atsparesnį. Turi būti stiprus tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl aš stengiuosi gyventi kuo paprastesnį gyvenimą“, – teigė profesorius K. Schwabas.

Naudokite kompasą, tačiau neužmirškite ir radaro

„Būkite smalsūs, aistringai mėgaukitės tuo, ką darote, būkite optimistiški ir verslūs. Taip pat – visada to linkiu – būkite energingi ir greitai prisitaikantys“, – linkėjo K. Schwabas KTU susirinkusiai auditorijai, kurių dauguma buvo studentai.

Jis paragino jaunus žmones rinktis mylimus darbus, koncentruotis į savo stipriąsias puses, o ne į grėsmes ar silpnybes.

„Vienas mano dėstytojas teigė, kad yra dviejų tipų žmonės – tie, kurie vadovausi kompasu, ir tie, kurie vadovaujasi radaru. Kompaso žmogus išsikelia sau tikslą ir jo siekia, radaro (tokie dažniausiai būna politikai) – siunčia signalus į aplinką ir atitinkamai reaguoja. Anksčiau žmonėms visada linkėjau vadovautis vidiniu kompasu, tačiau šiandien, po daugelio metų, turiu kitą patarimą: turėkite kompasą, kad jis parodytų jums kryptį, tačiau naudokite ir radarą – jis padės išvengti kliūčių“, – paskaitą pabaigė K. Schwabas, vienas iš įtakingiausių šiandienos mąstytojų.

2017 m. spalio 13 dieną profesoriui K. Scwabui, Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjui ir valdybos pirmininkui buvo suteiktas Kauno technologijos universiteto garbės daktaro vardas. K. Schwabas tapo 45-uoju KTU garbės daktaru.