Profesorius D. Jatužis: 80 procentų insulto atvejų galima išvengti, jeigu rūpinsimės savimi

Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje iš viso buvo registruoti 8 272 nauji išeminio insulto atvejai, iš kurių 2 742 baigėsi mirtimi. Per kelerius metus sergamumas išeminiu insultu šalyje smarkiai sumažėjo – palyginti su 2014 m. duomenimis, praėjusiais metais užfiksuotas daugiau negu 3 000 atvejų mažesnis sergamumas. Nepaisant to, sergamumas insultu Lietuvoje vis dar išlieka aukštas, palyginti su kitomis Vakarų Europos ir Skandinavijos šalimis.

Kaip galima išvengti insulto ir kokie veiksniai daro įtaką šiai ligai išsivystyti? Kokių esama insulto tipų ir kaip atpažinti prasidedančią ligą? Apie insultą pasakoja Santaros klinikų vyresnysis gydytojas neurologas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto išrinktasis dekanas, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas prof. Dalius Jatužis.

Svarbu žinoti pirmuosius insulto požymius

Prof. D. Jatužis sako, kad insultas – tai grėsminga liga, ir pabrėžia, kad net ir sveikam žmogui svarbu žinoti pagrindinius pirmuosius insulto požymius.

„Laiku atpažįstant insultą galima padėti ne tik sau, bet ir kitam. Trys pirmieji insulto požymiai yra šie: staiga perkreiptas, paralyžiuotas veidas, netikėtai nusilpusi ranka ir sutrikusi kalba. Kalbos sutrikimas gali pasireikšti negebėjimu šnekėti pačiam arba suprasti kitų žmonių kalbą. Šie simptomai gali pasireikšti ir kartu, ir atskirai, tačiau jeigu bent vienas šių simptomų yra, daugiau kaip 60 proc. tikimybė, kad tai insultas.

Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jeigu insultas ištiko šalia esantį žmogų, reikia stengtis jį nuraminti, jeigu yra galimybė – surinkti atvykstantiems medikams naudingą informaciją: sužinoti, kada atsirado pirmieji insulto požymiai, kokiomis dar ligomis žmogus serga ir kokius vaistus vartoja. Įvykus insultui, svarbiausios yra pirmosios valandos – jos vadinamos auksinėmis, nes tuo metu įmanoma taikyti šiuolaikinius gydymo metodus, padedančius tirpinti krešulį vaistais arba jį ištraukti per įvestą kateterį“, – apie elgesį ištikus insultui pasakoja prof. D. Jatužis.

Jis priduria, kad insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, ir jis būna dviejų tipų – išeminis ir hemoraginis. 

„Dažniausiai pasitaikantis yra išeminis insultas, sudarantis 85–88 proc. visų insultų atvejų. Jis dar vadinamas smegenų infarktu – šį insultą sukelia smegenis maitinančios kraujagyslės ar kelių kraujagyslių užsikimšimas arba kritinis susiaurėjimas, kai per kraujagyslę nebegali pratekėti reikalingas kiekis kraujo ir dalis smegenų apmiršta. Kitaip negu didžioji dalis žmogaus kūno audinių, netekusios kraujotakos smegenų ląstelės labai greitai žūsta ir nebeatsikuria, todėl tolesnė sveikatos būklė po insulto priklauso nuo to, kiek kitos smegenų dalys, kurios yra nepažeistos, gebės perimti pažeistos vietos funkcijas, – pasakoja profesorius. – Antrasis tipas – hemoraginis insultas – tai kraujosruva, atsirandanti plyšus kraujagyslei ir į galvos smegenis ar jų dangalus išsiliejus kraujui. Svarbu paminėti, kad įprastai plyšta ne sveika, o jau pažeista kraujagyslė. Pažeidimą gali sukelti arterinė hipertenzija arba išsiplėtusi kraujagyslė, dar vadinama aneurizma.

Hemoraginio tipo insultas yra retesnis ir sudaro 10–15 proc. visų insulto atvejų, tačiau jis dažniau yra sunkios eigos – įvykus šio tipo insultui miršta trečdalis pacientų.“ 

Insultas – kitų negydomų ar blogai kontroliuojamų ligų pasekmė

Pasak prof. D. Jatužio, insultas sveiko žmogaus paprastai neištinka – tai yra kitų gretutinių ligų pasekmė.

„Yra aiškiai identifikuotos ligos, galinčios sukelti insultą ir kitas kraujagyslių ligas, tokias kaip miokardo infarktas ar galūnių arterijų trombozė. Riziką atsirasti insultui didina padidėjęs kraujo spaudimas, dar kitaip vadinamas arterine hipertenzija, blogojo cholesterolio perteklius kraujyje, širdies ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas, cukrinis diabetas, įvairios genetinės ligos ypač tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Insulto atsiradimą skatina ir žalingi gyvensenos įpročiai, tokie kaip fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, ilgalaikis stresas, antsvoris ir nutukimas“, – apie pagrindinius insulto rizikos veiksnius pasakoja prof. D. Jatužis.

Profesorius pabrėžia, kad nors genetika turi reikšmę insultui išsivystyti, vis dėlto dėmesys sveikatai ir gyvensenos pokyčiai yra esminiai kriterijai norint išlikti sveikam.

„Labai svarbu sekti savo kraujospūdį, pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Lietuvoje žmonės nesitikrina taip dažnai, kaip turėtų, todėl neretai nė nežino, kad yra didesnis gliukozės kiekis kraujyje arba serga cukriniu diabetu, nekreipia deramo dėmesio į padidėjusį kraujo spaudimą ar cholesterolio perteklių. Todėl jiems laiku nesuteikiamas gydymas, leidžiantis išvengti insulto bei kitų komplikacijų ar tai atitolinti. Taip pat daugelis žmonių, net ir žinodami apie esamą riziką susirgti insultu, nesiima veiksmų, kol nesuserga. O tuomet susigrąžinti įprastą kokybišką gyvenimą gali būti sudėtinga ar netgi neįmanoma. Didelės dalies insulto atvejų būtų galima išvengti, jeigu pavyktų laiku nustatyti ir tinkamai gydyti gretutines ligas, sukeliančias insultą“, – įsitikinęs prof. D. Jatužis. 

Lietuvoje daugiau kaip 15 metų vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų rizikos profilaktinė programa vidutinio amžiaus žmonėms, tačiau net ir nedalyvaujant šioje programoje esminius tyrimus galima atlikti apsilankius pas savo šeimos gydytoją. Be to, neseniai Lietuvos insulto asociacijos ir „Providi“ iniciatyva sukurtas interneto puslapis https://www.insultuistop.lt/, kuriame galima apskaičiuoti asmeninę riziką patirti insultą per artimiausius dešimt metų, naudojantis specialia tarptautiniu mastu patvirtinta skaičiuokle. Čia taip pat galima rasti daug kitos informacijos apie insultą, nemokamos patikros galimybes Lietuvoje.

Svarbu kontroliuoti blogojo cholesterolio kiekį

Profesorius tikina, kad padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje didina riziką susirgti insultu, tačiau tinkamai jį kontroliuojant insultą galima atitolinti arba jo išvengti. 

„Padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje skatina kraujagyslių aterosklerozę ir blogina kraujagyslių sienelių funkciją – sienelės tampa ne tokios elastingos, spindis siaurėja, ir tai didina pavojų užsikimšti kraujagyslei, maitinančiai smegenis. Įrodyta, kad blogojo cholesterolio kiekio kontrolė mažina tikimybę susirgti kraujagyslių ligomis – insultu, miokardo infarktu, periferinių arterijų tromboze. Yra įvairių priemonių cholesteroliui mažinti, tačiau efektyviausia iš jų – medikamentai.

Cholesteroliui mažinti dažniausiai skiriami statinai – jie mažina ne tik cholesterolį, bet ir uždegiminius procesus kraujagyslių sienelėse, gerina kraujagyslių funkciją. Reguliuojant cholesterolio kiekį kraujyje ir imantis kitų priemonių insultų dažnį galima sumažinti mažiausiai 30 proc.“, – apie cholesterolio kiekio kontrolės svarbą pasakoja profesorius. 

Pasak prof. D. Jatužio, reguliuojant cholesterolio kiekį kraujyje svarbu ir gyvenimo būdas: rekomenduojama reguliariai mankštintis, sveikiau maitintis. Tačiau kalbant apie mitybą paminėtina (nes dažnu atveju net ir riebiai nevalgantys žmonės nesuvaldo cholesterolio kiekio), kad neretai tai yra nulemta genetiškai ir net laikantis griežtos dietos, atsisakius gyvulinės kilmės riebalų, cholesterolio iki sveikatai nepavojingo kiekio vien gyvenimo būdo ir mitybos korekcija sumažinti neįmanoma, tad prireikia medikamentų.

Insultas – dažniausia suaugusių žmonių ilgalaikės negalios priežastis

Profesoriaus teigimu, įvykus insultui tolesnis ligonio gyvenimas labai priklauso nuo to, kokie simptomai pasireiškė insulto metu.
„Būna lengvesnių insulto atvejų, kai savijauta sparčiai gerėja. Tokiu atveju net ir po insulto pacientas gali likti gana savarankiškas, nejausti didelių nepatogumų užsiimdamas kasdiene veikla. Tačiau dažnai po insulto ilgam laikui arba netgi visam gyvenimui išlieka poinsultiniai simptomai, ši liga – dažniausia suaugusių žmonių ilgalaikės negalios priežastis. Persirgus insultu taip pat gali būti jaučiamas raumenų tonuso padidėjimas paralyžiuotose arba nusilpusiose galūnėse, trukdantis judėti, išlikti kalbos ir rijimo sutrikimai, pažinimo funkcijų blogėjimas, jaučiamas poinsultinis skausmas nusilpusių galūnių srityje, taip pat poinsultinė depresija, atsirandanti bent 50 proc. atvejų dėl smegenų pažeidimų ir pokyčių gyvenime.

Gera žinia ta, kad šiais laikais galima labai efektyvi pagalba, yra didelis progresas gydant insultą, ypač išeminį. Laiku diagnozavus insultą, įmanoma netgi atkimšti kraujagyslę, tačiau, norint laiku suspėti išgydyti šią ligą, reikia kuo skubiau ją diagnozuoti ir pacientą atvežti į gydymo įstaigą“, – apie dažniausias insulto komplikacijas pasakoja prof. D. Jatužis. 
Kaip teigia profesorius, pacientų poinsultinė būklė atidžiai stebima, sveikatą atgauti padeda įvairios reabilitacinės priemonės, tokios kaip logopedo skiriami užsiėmimai, kineziterapija ir kitos.

„Insultą patyrusių žmonių artimiesiems patartina konsultuotis su specialistais, nes po insulto svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų, pavyzdžiui, vengti riebaus, perteklinio maisto, saldumynų. Didžiausia pagalba, kurią galite patys suteikti insultu persirgusiam artimam žmogui, – atjauta, palaikymas ir, esant būtinybei, specifinė pagalba padedant žmogui atsisėsti, valgyti, lankstyti galūnes. Svarbiausia nebijoti klausti ir derinti priežiūros, slaugos veiksmus su specialistais“, – apie pagalbą insultu persirgusiems žmonėms pasakoja gydytojas.

Prof. D. Jatužis atkreipia dėmesį, kad svarbiausia – mokėti atpažinti ligą ir tinkamai reaguoti.

„Tačiau geriausia – nesusirgti. Pasirūpinkime, kad tiek mes, tiek mūsų artimieji, vyresni nei 40 metų, žinotų savo kraujo spaudimą, esant padidėjusiam kraujospūdžiui – imtųsi gydymo. Svarbu bent kartą per metus atlikti bendrą kraujo ir gliukozės tyrimą, atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą. Visiems linkiu būti sveikiems ir primenu, kad 80 proc. insulto atvejų galima išvengti, jeigu rūpinsimės savimi“, – linki prof. D. Jatužis.