Profesoriaus Liudo Mažylio viešnagė Jurbarke – įdomus ir šmaikštus pasakojimas apie dokumentų paieškas

Ketvirtadienį Jurbarke, „Ryto“ kavinės salėje, vyko susitikimas su Lietuvos mokslininku, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, politikos ir visuomenės veikėju Liudu Mažyliu. Šis žmogus visuomenei tapo plačiai žinomas, kai praėjusį pavasarį Vokietijos archyvuose surado Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Susitikime Jurbarke, į kurį susirinko pilna salė žmonių, profesorius su jam būdingu humoru papasakojo apie šio dokumento paieškas, dabartinę savo veiklą ieškant kitų to meto atkurtos Lietuvos dokumentų ir atsakė į klausimus.

Susitikimas, vykęs apie pusantros valandos, tikrai neprailgo, nes pašnekovas yra tokio nestandartinio mąstymo, savo pasakojimą paįvairinantis įvairiais šmaikščiais posakiais, nenustygstantis vietoje, nuolat gestikuliuojantis, kad smagu buvo ne tik jo klausytis, bet ir įdomu stebėti tokį gyvastingą, netipinį žmogų, nė kiek neprimenantį oraus profesoriaus. Jis yra ir vienas rimtesnių Lietuvoje filatelistų, besidominčių paštu, pasak jo, būtent ši aistra ir padėjo surasti minėtąjį dokumentą. L. Mažylis teigė, kad kiekvienas žmogus turi bent po kelis pomėgius, pats būdamas chemijos srities mokslininkas, dabar dėsto politikos mokslus ir yra kolekcionierius.

Pasak pašnekovo, kiekvienam kvailiui yra žinoma, kad užsienio reikalų ministerijos turi atskirus archyvus, bet niekam neatėjo į galvą nuvažiuot ir užklausti Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos, panaršyti ne po kažkokį slaptą, o daugeliui prieinamą archyvą. L. Mažylis sakė, kad šį darbą norėjo pavesti kokiam jaunam politikos ar istorijos mokslų doktorantui, bet tokiam neatsiradus, teko važiuoti pačiam.

„Taip knietėjo padaryti kažką gerą atkurtos Lietuvos Valstybės 100-mečiui, galų gale surasti Akto originalą, kad pradėjau mąstyti, į kurias valstybes tuometinė valdžia galėjo išsiųsti šį dokumentą. Jau buvo seniai aišku, kad Lietuvoje jo nerasime. Supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, nes Vokietija tuo metu faktiškai dar valdė Lietuvą. Todėl kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą, ar būtų galima pradėti paieškas. Buvau labai maloniai nustebintas, kad pastaroji įstaiga geranoriškai sutiko“, – paieškų pradžią pristatė L. Mažylis.

Pasak jo, Vokietijos valstybės archyvas netgi pateikė labai aiškią ir detalią paieškos eigos trajektoriją, atsiųsdamas detalų bylų sąrašą, o svarbiausia žinia buvo, kad reikia kreiptis į kitą, Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, kur būtų galima rasti daugiau dokumentų. Susitarus dėl vizito kovo 29 dieną ir pavyko rasti originalų Vasario 16-osios Aktą lietuvių kalba. Profesoriaus teigimu, labai pasisekė, kad visos bylos šiame archyve sudėtos chronologiškai, todėl buvo galima pradėti iš karto ieškoti nuo 1918 metų vasario mėnesio.

Susitikime profesorius išgirdo klausimų, ar jo atsiprašė prof. A. Bumblauskas, nepagarbiai pasisakęs apie šį atradimą. L. Mažylis juokavo, kad nesupranta, už ką jo reikia atsiprašyti ir kad Lietuvoje yra žymiai didesnių problemų nei kažkoks atsiprašymas. Į klausimą, ar tikėjosi gauti verslo magnato A. Mockaus žadėtą milijoną, taip pat atsakė šmaikščiai. Reikėjo Prezidentę nusivežti į tą archyvą ir ten jį įteikti, nes verslininko sąlyga buvo ne tik surasti Aktą, bet jį perduoti valdžiai. Pasak L. Mažylio, tokie darbai daromi ne dėl pinigų, o jei kuris nors verslininkas nori paremti dokumentų paieškas pinigais, tai tegul taip ir padaro, nes visa tai kainuoja. Susirinkusiems profesorius pasakojo, kad jau yra parengęs ir atidavęs spaudai knygą apie visas šias dokumentų paieškas. Pasak jo, tai bus tikrai labai linksma knyga, kuri jau kitąmet bus pristatyta knygų mugėje, o po to atkeliaus ir į knygynus.

Tą pačią dieną L. Mažylis dar lankėsi Veliuonoje ir Smalininkų TVM.