Profesorė Renata Bilbokaitė: „Neauginkime karjeristų, o leiskime jaunimui būti laimingiems“

Baigus mokyklą – tiesiai į Vilnių, Kauną ar net Londoną. Toks pasirinkimas vis dar dominuoja tarp Lietuvos regionų abiturientų. Daugeliui studijos didmiestyje asocijuojasi su galimybėmis, prestižu ir nauju gyvenimo etapu. Tačiau ką tai reiškia regionams? Ir ką gali pasiūlyti vietiniai universitetai, kad jaunimas neišvažiuotų vos gavęs brandos atestatą?

Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktore, profesore Renata Bilbokaite, kuri įsitikinusi – regionas gali būti ne alternatyva, o sąmoningas pasirinkimas. Tik reikia keisti ne tik pasiūlą, bet ir mąstymą.

Studijos regione vis dar apipintos įvairiais mitais

Vis dar gajūs visuomenės susikurti stereotipai – nuo tariamai menkesnės studijų kokybės iki įsivaizdavimo, kad provincijoje neįmanoma pasiekti karjeros aukštumų. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorės profesorės Renatos Bilbokaitės, šios nuostatos neturi pagrindo. „Dideliame mieste yra ir grėsmių, pavyzdžiui, nusivilti, nes tu gal savęs nerealizuosi – bus didelė konkurencija, ypač kai kalbama apie aukštos kvalifikacijos reikalaujančią karjerą“, – sako profesorė, pabrėždama, kad svarbiausia – ne geografinė vieta, o asmens motyvacija ir galimybės, kurias siūlo studijų aplinka.

Savirealizacija dideliame mieste gali būti sudėtinga ir kalbant apie studijas. Didelės auditorijos, masės žmonių iš pradžių tikrai vilioja iš regiono atvykusį jauną žmogų, tačiau praėjus akimirkos džiaugsmui susiduriama su realybe, kuri ne visada yra maloni.

„Didelėje grupėje, tarkime iš 100 studentų, tu esi sunkiai pastebimas. Turi būti tikrai labai išskirtinių gabumų, kad tave pastebėtų, kad galėtum lyderiauti. Tai gali ilgainiui sumažinti motyvaciją. O kalbant apie savirealizaciją, dideliame mieste tikrai daug kas ją riboja. Veiklų pasiūla didelė, bet gali riboti atstumai, kamščiai, netinkamos lokacijos, norint spėti viską – kartais laikas bus švaistomas ne procesui, bet ėjimui iki jo. Visi žinome, kad būtent laikas šiuolaikinėje visuomenėje yra labai brangi valiuta“, – paaiškina profesorė.

Regione aukštasis mokslas yra labai išvystytas, juk Vilniaus universitetas turi savo akademinį padalinį Šiauliuose. Todėl pabrėžiama, kad studentai gali gauti kokybiškas studijas, sutaupyti laiko, lėšų, kurias gali skirti savęs tobulinimui, pažinimui, kompetencijų kėlimui ar tiesiog malonioms veikloms.

Siūlo nustoti spausti vaikus siekti tobulybės

Profesorė pabrėžia, kad prie regiono patrauklumo jaunimui turi prisidėti visi – tiek mokyklos, tiek universitetai, tiek pati savivalda. Labai svarbu ugdyti patriotiškus žmones nuo mažumės, kad auganti asmenybė vertintų savo šaknis, tradicijas, kilmę.

„Labai svarbu puoselėti kultūrinį tvarumą. O tai reiškia, kad svarbu ne ką ir kur baigsjaunuolis, bet ar jis norės grįžti, auginti regioną, prisidėti prie jo puoselėjimo. Ne visi turi grįžti, bet kažkas vis tiek turi grįžti arba atvykti, o čia didelį vaidmenį atlieka ir mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Mes vaikus turime mokyti nuo mažens, kad mes mokomės ne tik dėl raštingumo, profesijos ar ateities pajamų, bet ir dėl to, kad kurtume vertę pasirinkote terpėje.  Kai kalbame apie meilę tėvynei, kalbai, reikia kalbėti ir apie meilę bei pagarbą savam miesteliui, kaimui ir panašiai. Kai teigiamai vertini savo šaknimis, mielai puoselėji ir kuri čia savo ateitį“, – vardija Renata Bilbokaitė.

Regionas kuriamas jame gyvenančių žmonių, todėl labai svarbu visuomenė, kuri sąmoningai siekia, kad jaunimas noriai pasiliktų, kurtųsi, atrastų laimę būtent čia. Bet profesorė pabrėžia pastebinti ir tai, kad būtina ugdyti bendruomenės požiūri į sėkmingą žmogų.

„Aš matau, kad labai dažnai tiek mokyklose pedagogai, tiek tėvai namuose labai didelį dėmesį skiria vaikų akademiniams pasiekimams. Tai yra iš esmės gerai, bet kartais perspaudžiama. Ką noriu pasakyti, kad vaikas, vėliau ir jaunas žmogus, yra spaudžiamas siekti tobulumo, būti geriausiu, rinktis prestižinę, tuo metu populiarią specialybę, profesiją. Tačiau, manau, kad vertėtų nepamiršti ir asmenybės brandos ugdymo. Tai yra – žmogaus, kuris mokės būti laimingu, rasti tai, kas jį džiugina, o ne aklai siekti karjeros nedominančioje srityje. Neauginkime tik į karjerą orientuotų žmonių, auginkime laimingas asmenybes“, – sako R. Bilbokaitė.

Tai, pasak profesorės, padėtų atsirinkti studijų kryptis ne pagal miestą, o pagal studijų programas, nesidairant ar teks mokytis regione, ar ne. Todėl net ir konsultuojant vaikus dėl studijų pasirinkimo, svarbu pabrėžti, kad kokybiškos ir širdžiai palankios studijos regione gali atnešti daugiau pilnatvės gyvenime, nei brangiausi mokslai užsienyje ar didmiestyje.

Aukštasis mokslas regione net labai patrauklus

Universitetai ar jų padaliniai regionuose yra labai svarbu, nes jie atlieka itin svarbią misiją – tampa tarpininkais tarp visuomenės ir mokslo. Aukštojo mokslo įstaiga padeda formuoti bendruomenę regione, tampa kultūros erdvė, suburia šviesuolius, pritraukia juos likti regione. Be viso ko universitetai glaudžiai bendradarbiauja su regiono verslu, padeda kurtis, plėtoti skirtingus sektorius, padeda jaunimui ne tik mokytis, bet ir rasti darbą.

„Mažesniame mieste dažnai trūksta specialistų, verslai dėl to aktyviai remia studijų programas, tampa mecenatais. Todėl studentams galima pasiūlyti platesnes tiek praktikos, tiek įsidarbinimo galimybes. Regione mažesnės bendruomenės ir studentų grupės, todėl didesnis individualus dėmesys, lengviau konkuruoti ir gauti finansinį palaikymą“, – pliusus vardija profesorė.

Regione savo vietą gali atrasti ir tie, kam didžiųjų miestų šurmulys kelia dviprasmiškus jausmus ar žmonės, kurie labiausiai koncentruojasi į studijas. Išvengiant didelių kamščių, taupant laiką, norint susikoncentruoti į studijų procesą, turiningai gilinti žinias, nedidelis miestas gali pateisinti visus lūkesčius.

„Ramesnio charakterio žmonėms, trokštantiems žinių ir intravertams mažesni miestai ir universitetai ar jų padaliniai regione yra geriausias pasirinkimas. Čia bus mažesnė psichologinė apkrova, mažesnės erdvės, grupės, o to pasekmė – mažiau dirgiklių. Tokiems žmonėms regione labai patinka, ir tikrai nemažai tokių studijoms atsidavusių studentų dažnai perstoja iš didžiųjų miestų.“, – sako R. Bilbokaitė.