Profesionalių sportininkų rengimas aklavietėje?

Panašu, kad Lietuva pamažu susiduria su niūria sporto realybe, šalyje tampa vis sunkiau išugdyti profesionalius sportininkus, kurie galėtų atstovauti Lietuvai planetos pirmenybėse. Į vis labiau ryškėjančias problemas dėmesį atkreipia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS). Susitikime Šiauliuose kalbėta apie neišvengiamą būtinybę kuo greičiau kurti naują sportininkų rengimo sistemą, kuri apimtų visus amžiaus tarpsnius, leistų pasiekti gerų sportinių rezultatų ir saugotų sportuojančių sveikatą.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte ir LSFS naujuoju prezidentu Dariumi Šaluga. Susitikime taip pat dalyvavo Šiaulių savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas. Sporto vadovai, pokalbyje su Šiaulių meru, pasidalino mintimis apie būtinybę kurti naują, lietuvišką sportininkų rengimo sistemą. Nes dabar ėmė aiškėti, kad tokios tikros ir puikiai veikiančios sistemos Lietuvoje nėra, yra tik jos fragmentai. Vienos sporto šakos yra geresnėje situacijoje, kitos prastesnėje, tačiau rezultatas aiškus ir verčiantis sunerimti. Šių metų Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuvai gali atstovauti net dvigubai mažiau sportininkų nei Rio de Žaneiro ar kitose vasaros olimpinėse žaidynėse.

„Jau kurį laiką bandome atkreipti į tai dėmesį, deja, kol kas nesėkmingai. Dabar kalbamės su savivaldos atstovais, nes būtent savivaldybėse prasideda jaunųjų sportininkų rengimas ir jų kelias į didįjį sportą. Jei turėsime merų palaikymą, bus lengviau pasiekti susitarimų ir nacionaliniu lygmeniu. Iš Šiaulių tikrai yra ko pasimokyti, galėtumėte būti pavyzdžiu kitiems miestams“, – kalbėjo Daina Gudzinevičiūtė.

„Iš tiesų daug dalykų turėjome išspręsti Šiauliuose ir tai nebuvo lengva padaryti. Mano manymu, buvo svarbu atskirti švietimo ir sporto sistemas, kad dabartiniuose sporto centruose dirbantys treneriai galėtų vykdyti sportininkų rengimą pagal sporto šakų sezoniškumą, tuo metu kai švietimiečiai laikosi mokslo metų periodiškumo ir taip toliau. Esame gal šiek tiek daugiau pažengę ir sporto bazių kūrimo bei jų atnaujinimo srityje. Jei dar sėkmingai pavyks pastatyti ir naują futbolo-regbio maniežą, tikrai bus kuo pasidžiaugti. Investuotas euras į sporto veiklas vaikams – grįš šimteriopa nauda. Tegul didžioji dalis tų vaikų ir netaps profesionaliais sportininkais, tačiau jie stiprės fiziškai ir psichologiškai, supras fizinės kultūros reikšmę, turės sveikos gyvensenos pagrindus. Žinoma, itin svarbu, kokie žmonės ugdo jaunuosius sportininkus, dirbti su vaikais gali tik pašaukimą turintys treneriai. Tikrai palaikyčiau naujos sportininkų ugdymo sistemos kūrimą, ji turi leisti pasiekti aukštesnių sportinių rezultatų, kartu saugant ir sportininkų sveikatą. Viskas turi būti logiška ir paprasta, nes tik tokie natūralūs dalykai yra ilgalaikiai ir tvarūs“, – palaikydamas svečių idėją sakė meras Artūras Visockas.

Daina Gudzinevičiūtė ir Darius Šaluga pabrėžė, kad kartu su kitais partneriais – Lietuvos paralimpiniu komitetu, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija, diskutuojama, kaip būtų galima išbristi iš šios savotiškos profesionaliojo sporto krizės.