Profesinis kelias: jaučiau, ko noriu, bet išdrįsau tik iš trečio karto

Koučingo specialistė ir verslo konsultantė Jurgita Jankuvienė neslepia, kad jos kartos ir vyresni žmonės nebuvo mokomi svajoti. Nesėkmės ir pragmatiški sprendimai, lėmę profesinius pasirinkimus, per kalnus ir pakalnes atvedė iki svajonių ir jų pildymosi šiandien. Kokius profesinius ir gyvenimo kelius rinkosi moteris nueiti, kad šiandien galėtų padėti kitiems neperdegti ir siekti savo svajonių.

Po mokyklos baigimo „būtinas“ pliusas – aukštojo mokslo studijos

Jurgitos Jankuvienės gyvenimo ir profesinė istorija prasideda dar mokykloje, kai viešpatavo sovietinė santvarka, o baigiant mokyklą jau siautė nepriklausomybės dvasia. Vaikai, kurie gerai mokėsi mokykloje, pagal nerašytą taisyklę turėjo būtinai tęsti mokslus ir visai nesvarbu kur. Aukštojo mokslo studijos – prievolė ir ideali duoklė mokyklai už įdėtą indėlį. Lūkesčių dažnai turėdavo ir tėvai – vaikas sieks to, ko galbūt nesugebėjo padaryti tėvai, prisidengiant geresnio gyvenimo palinkėjimais. Panašios nuostatos vyravo anksčiau – tokios pat vyrauja dažniausiai ir dabar. Tiesa, dabar turime ženkliai daugiau tolerancijos, palaikymo ir pavyzdžių niekur toliau nesimokyti, jei nežinai, ko nori. Jauna mergina kaip ir jos tėvai neišmokyta svajoti, aiškintis savo norų, prieš beveik 30 metų Baisogaloje baigusi vidurinę mokyklą ir už gerą mokymąsi apdovanota sidabro medaliu (tuo metu penkiabalėje sistemoje už vieną ketvertą atestate buvo teikiamas sidabro, o už vien penketus – aukso medaliai), nusprendė studijuoti psichologiją. Jurgita atsimena, kad toks pasirinkimas tikrai nebuvo grįstas žinojimu, kad tai yra jos ateities profesija.

Pirma nesėkmė ir gyvenimo pamokos ją įveikti

Spontaniško, o gal iš tikro intuityvaus, sprendimo vedama, Jurgita nusprendė stoti į Vytauto Didžiojo universitetą ir ten studijuoti pasirinktą psichologiją. Tuo metu, norint studijuoti psichologiją, reikėjo išlaikyti stojamąjį biologijos egzaminą. Jurgita atsidavusi ruošėsi, tačiau pirmą kartą susidūrė su nesėkme – egzamino neišlaikė. Ji išgyveno didžiulį nusivylimą savimi, jautė gėdą, kaltę, save graužė ir gėdino - moksliukė tiek mokėsi ir niekur neįstojo. Kėlė baimę faktas - Baisogala nedidelis miestelis ir visi sužinos akimirksniu apie jos nesėkmę. Šitoks stiprus neigiamų emocijų antplūdis graužė merginą. Būtent taip Jurgita prisimena savo pirmą bandymą tapti psichologe. Galima tik įsivaizduoti, kokia jaunam žmogui buvo tragedija ir kaip tuo metu ne tik niekas nemokino svajoti, bet ir išgyventi neigiamų emocijų, priimti nesėkmių.

Ar tikrai geriau stoti bet kur, kad tik išvengtum nevykėlės etiketės

Jurgita vis tik tais pačiais metais nusprendė mokytis ir įstojo į Kauno technologijos universiteto lengvosios pramonės fakultetą, kur pasirinko siuvinių inžinerijos studijas. Dabar, tai prisimindama, moteris šypsosi ir gūžčioja pečiais dėl tokio posūkio nuo socialinių mokslų į tiksliuosius. Dažnas tuo metu vadinamųjų „penketukininkų“, kuriems mokykloje puikiai sekėsi visi dalykai, buvo prilyginami universaliems žmonės ir niekas nesigilino, kokie iš tikro yra jauno žmogaus gebėjimai, talentai ir savybės, kuria kryptimi jam geriau pasukti. Deja, jau tuo metu Jurgita suprato, kad tikslieji mokslai ne jai ir ištvėrusi universitete tik du mėnesius, metė studijas ir grįžo pas tėvus į Baisogalą. „Esu be galo dėkinga tėvams už tai, kad tada manęs nespaudė mokytis ten, kur tikrai jaučiausi blogai ir  leido mesti inžinerinius mokslus. Pasaulio pabaiga manęs neištiko, likau gyva ir supratau, kad ne visada viskas vyksta, kaip aš noriu. Pradėjau nuo kito galo ir sužinojau, kas tikrai man nepatinka ir visai ne prie širdies. Kai žmogus nežino tiksliai, ko nori, kartais gerai atmetimo būdu sau įvardinti, ko nenori. Gyvenimas mane mokė savo tiesų, kurias suprasti bei išmokti truko gana ilgai. Dabar aš turiu koučingo žinių, valdau vertingus įrankius, pvz. labai išsamų asmeninių savybių testą „The Bridge Personality“,  ir daug greičiau galiu padėti ne tik sau“, - dalinasi savo patirtimi koučingo specialistė Jurgita Jankuvienė.

Antras kartas - psichologijos studijų pradžia ir dar vienas pragmatiškas pasirinkimas

Antrasis Jurgitos Jankuvienės bandymas studijuoti psichologiją buvo po 6-rių metų, jau baigus pedagogines studijas Kėdainių kalbų kolegijoje, šiek tiek padirbus anglų kalbos mokytoja, sukūrus šeimą ir tapus mama. „Vėl stojau į Vytauto Didžiojo universitetą. Tik šį kartą turėdama darbą, šeimą, įsipareigojimų prisidėti prie šeimos biudžeto pasirinkau neakivaizdines psichologijos studijas“, - savo mokslų istoriją toliau pasakoja moteris. Pabaigus pirmą semestrą, kaip pati Jurgita juokauja, iškišo ūsus pragmatiškumas ir sujaukė planus tapti psichologe. Universitete, baigusiems užsienio kalbų studijas kolegijose, buvo suteikta galimybė baigti tęstines studijas ir įgyti aukštąjį mokslą bei užsienio kalbos filologijos bakalauro diplomą. „Pradėjau svarstyti ir skaičiuoti. Studijos tęstinės, nemenkai dalykų užskaito ir iš kolegijos, ir po pirmojo semestro universitete, o tai reiškė – mažesnė suma už mokslus ir trumpesnės studijos laiko atžvilgiu. Man, tuomet, sprendimas buvo akivaizdus ir labai praktiškas – reikia pataupyti ir pereiti iš vieno fakulteto į kitą. Nugalėjo ir giliai viduje kirbantis noras garantuotai turėti rankose aukštojo mokslo diplomą – tarsi statuso, pripažinimo, geresnio vertinimo visuomenėje ženklą. Psichologiją kaip profesiją vėl padėjau į šoną. Tačiau, ji mano gyvenime liko, kaip domėjimosi sritis, ir kitos profesinės veiklos, kurioje buvau ir tebesu daugiau kaip 20 metų, dalis“, - šypsosi Jurgita. Moters sprendimas buvo priimtas iš išskaičiavimo, bet neklausant savo širdies. Jurgita neslepia, kad teko ne kartą sau pasakyti, jog viską darė teisingai, sau įrodinėti, kad viskas yra gerai, nors, iš tiesų, būdavo momentų kai kildavo mintys, kaip būtų susiklosčiusi profesinė karjera, jei tuomet būtų likusi psichologijos studijose. Dabar moteris žino, kad tokia būsena jai gyvenime energijos nepridėjo.

Trečias kartas link pagalbos žmonėms profesijos per 30 minučių

Šios istorijos herojė dar studijuodama VDU paliko pedagogės karjerą  ir pradėjusi personalo paieškos ir atrankos specialistės, o po kelių metų ir šioje srityje veikiančios įmonės savininkės ir vadovės, kelią, moteris atrado galimybę toliau gilintis į žmogaus psichologiją, tik ne universiteto suole, o praktikoje bei kitokio pobūdžio moksluose. Praėjus daugiau kaip 15-ai metų po priimto sprendimo VDU nestudijuoti psichologijos, Jurgitą ištiko lemtingas trečias kartas, padėjęs priimti sprendimą sukti į profesiją, labai artimą psichologijai. 2019 metais ji dalyvavo vienoje tarptautinėje verslo konferencijoje ir jos metu verslininkei įstrigo pasaulyje žinomos koučingo profesionalės Marcia Wieder, „Dream University“ įkūrėjos ir knygų autorės pranešimas. „Anglų kalba gyvenime man pravertė daugybę kartų, tad tikrai nesigailiu tomis baigtomis studijomis. Pranešimas buvo apie tai, kaip Marcia Wieder atsisakė ankstesnės veiklos ir pasuko į koučingo sritį - pagalbos žmonėms profesiją. Per tas 30 pranešimo minučių, mano galvoje kažkas susijungė. Ne - ne nušvito, o būtent susijungė - koučingas yra labai panašus į psichologiją!“ – neslepia ir dabar džiaugsmo Jurgita.

Naujas profesinis kelias ir sprendimas atsisveikinti su verslu

Personalo atrankų įmonę turėjusi Jurgita Jankuvienė ne kartą buvo girdėjusi apie koučingą, koks tai įrankis, o jos pažįstamų rate sukosi ne vienas koučingo specialistas. „Supratau, kad noriu apie koučingą sužinoti daugiau, giliau. Po konferencijos nusipirkau Marcia Wieder knygą, kurią ji tada pristatė – „Dream: Clarify And Create What You Want“. Knygą „prarijau“ per savaitę. Po to baigiau koučingo kursus, gavau ICTA sertifikatą, atlikau mokymosi praktiką. Po to pradėjau vesti pavienes sesijas klientams. Nesibaigiantys seminarai, knygos – vėl seminarai ir mokymai, vėl knygos, vėl praktika ir pavienių sesijų vedimas. Nėriau į koučingą giliai ir plačiai“, - moteris neslepia susižavėjimo. Apie 4 metus Jurgita Jankuvienė mėgino suderinti koučingo veiklą su turėtu verslu, bet ji pradėjo pastebėti, kad jai sunku abiem veiklom skirti 100 procentų dėmesio ir ji pati artėja link perdegimo. „Kuo toliau, tuo labiau vis daugiau dėmesio ir energijos norėjosi atiduoti tai veiklai kur, tikrąja to žodžio prasme, dainuoja širdis. Šį kartą sprendimas buvo sukti ten, kur labiausiai noriu būti – koučingą kaip profesiją. Ten, kur galiu ir noriu padėti žmonėms atrasti jų stiprybes, jų potencialą, padėti jiems kurti jų gyvenimus tokius, kokių nori jie patys, su jų tikslais ir siekiais. Prisipažinsiu, man labai smagu, kai matau savo klientų pokyčius. Savo verslą pardaviau – kito kelio nemačiau“, - atvirauja moteris.

Asmeninė parama iš kolegų specialistų – neatsiejama gyvenimo ir darbo dalis

Specialistė atkreipia dėmesį, kad koučingo sesijų metu žmogaus problemos nėra sprendžiamos. Ji tikina, kad iš tikro sprendžiami iššūkiai ir situacijos, į kuriuos patenka žmonės. „Aš pati reguliariai kalbuosi su  asmeniniu koučingo specialistu, kuris yra kartu ir kolega. Būna ir taip, kai man po sesijos su klientu prireikia dar vieno požiūrio, idėjos – kalbuosi su specialistais. Ir tai yra normalu. Žmogus vienas kartais taip užsiciklina, kad nemato kitos išeities ar kito sprendimo, kaip sau padėti. Mano akimis, šios dvi sritys – psichologija ir koučingas - yra labai giminingos. Jose yra vienas bendras vardiklis – žmogus. Žmogus, kuris nori, kad rytoj ar po metų, ar po penkių, būtų geriau nei yra šiandien, kuriam norisi palaikymo jo kelionėje, į situacijas pasižiūrėti kitu kampu ir iš kitokios perspektyvos, kuriam smalsu tyrinėti ir atrasti naujas galimybes. Šį sąrašą dar galima būtų tęsti ir tęsti“, - šypsosi koučingo specialistė Jurgita Jankuvienė.

Vidinis kritikas ir AHA momentai koučingo sesijų metu

Pati Jurgita dažnai asmeninių sesijų metu aiškinasi, kaip ją veikia vidinis kritikas, kuris garsiai prabyla ir eikvoja energiją bei mažina pasitikėjimą savimi. „Viena iš dažniausių temų su klientais yra apie pasitikėjimą savimi, savivertę. Paradoksas, bet ir mane apsėda tokios mintys. Vidinis kritikas baksnoja – esi nepakankamai pasiruošusi, per mažai žinių, praktikos. Giliau pasiaiškinus, pasirodo, jog tai netiesa. Vienas iš tokių ryškesnių ir man svarbių pavyzdžių, kai pradėjau gilintis ir daugiau kalbėti apie perdegimo temą. Lindo mintys, kad visgi nesu psichologė, o apie perdegimą daugiausiai rašo, kalba psichologai, todėl gal man nederėtų imtis dirbti su į perdegimą linkusiais ar perdegimą patiriančiais žmonėmis. Koučingo pokalbio metu su specialistu aptarėm, kad perdegimas yra ne tik ta būsena, kai jau žmogui reikia medikamentinio gydymo. Iki perdegimo žmonės nueina tam tikrą kelią ir aš galiu padėti jiems sustoti ir atkreipti dėmesį į pojūčius, situacijas. Galų gale aš pati savo gyvenime aptikau artėjančio perdegimo požymius ir laiku sustojau. Ši patirtis man padeda geriau suprasti kitus žmones. Tam nebūtina būti psichologe ar psichoterapeute. Taigi, po tokio pokalbio drąsos padėti žmonėms atsirado tikrai daugiau. O jei pastebiu, kad tik koučingo pokalbių nepakanka, galiu parekomenduoti kreiptis ir į kitus specialistus. Labai svarbu, kad žmogus ieškotų pagalbos, kalbėtųsi nors su artimaisiais, o idealu – su specialistais.“ – savo asmeninius ir darbo užkulisius atskleidžia Jurgita Jankuvienė.

Jurgitos tikslas – nebesivaikyti psichologijos ir kitaip padėti žmonėms

Koučingo specialistė turi sukaupusi nemažai žinių ir patirties konsultuodama savo klientus koučingo sesijų metu. Jurgita Jankuvienė kalba ir padeda ne tik perdegimo tema, bet jau daugiau kaip metus bendradarbiauja su Vaiko raidos klinika, kur konsultuoja ne tik šios organizacijos darbuotojus, o ir mažųjų pacientų tėvus, susidūrusius su netikėtomis vaikų ligų diagnozėmis bei kitomis sudėtingomis gyvenimo situacijomis. „Vienerius metus dirbau su autizmo spektro sutrikimą turinčio berniuko mamą. Su kliente susipažinau per Vaiko raidos kliniką ir pradėjome bendrauti būtent tada, kai jų sūnui buvo nustatyta minėta diagnozė. Primosios sesijos buvo tikrai nelengvos ir man, ir pačiai mamai. Mama buvo ištikta šoko būsenos ir jautėsi visiškai palūžusi. Mano darbas buvo labiau išklausyti ir būti šalia, tik kartais atliepiant išsakytas mintis ir per įvairias metaforas paskatinant klientę pamatyti, kad iš tiesų, gyvenimas tik įgauna kitokį "pavidalą", bet nesugriūva iš esmės, kaip ji pati teigė. Daug skaičiau tuomet apie gedėjimo stadijas, apie tai kaip jos pasireiškia. Mokiausi kartu su kliente. Šiandien, po metų bendravimo kas antrą savaitę, klientė pati džiaugiasi rezultatu - kaip ji sako „Gyvenime atsirado daugiau spalvų - ne tik juoda ir balta“. Man kaip specialistei tai yra labai didelė padėka ir padarytos pažangos pavyzdys. Stebuklingos tabletės nėra ir kartais tenka nueiti klientui ir man ilgą kelią. Raginu nelikti su savo skausmu, nusivylimu, nuovargiu vieniems“, - patirtimi dalinasi Jurgita Jankuvienė ir ragina žmones ieškoti pagalbos ir padėti sau.

Specialistės patarimas – niekada nenuleiskite rankų

Specialistė ragina nepasiduoti ir pataria, kad verta kartais nueiti labai vingiuotą kelią iki savirealizacijos ir savo laimės. „Savo gyvenimo ir profesine istorija labai noriu įkvėpti žmones: gimnazistus, jaunimą, o ypač vyresnius, jau kažkokią profesinę patirtį turinčius ir tik dėl jiems žinomų priežasčių, neišdrįstančius keisti ir keistis. Mano misija - padėti žmonėms ir organizacijoms keistis patiems ir kartu įgyvendinti norimus pokyčius supančioje aplinkoje. Daug žmonių kreipiasi į koučingo specialistus su klausimais, kaip atrasti savo kryptį ir gyvenimo kelią, aiškinasi, ar su jais viskas gerai, nes jaučiasi pasimetę. Kalbamės ir pasiekiame tašką – taip su manimi viskas yra gerai, žinau, ko noriu, dėl ko tai yra svarbu ir ką turiu daryti. Jei kartais pradinis klausimas būna „Galvoju, kad reikia keisti darbą“, tai nebūtinai tą darbą reikia keisti, nes sesijų (koučingo pokalbių) metu išsiaiškiname esmines tokių minčių priežastis, ir būna, kad kitas požiūrio kampas išsaugo mylimus darbus ir padeda žmonėms jaustis gerai“, - dalinasi koučingo specialistė Jurgita Jankuvienė. Specialistė pati tai praktikuoja ir taip pat kitiems pataria, pavyzdžiui, metų sandūroje ar prieš kokią kitą, žmogui reikšmingą datą, įvertinti savo pasiekimus bei apgalvoti savo norus ir išsikelti naujus tikslus. „Jeigu žmogus jaučiasi užstrigęs ir nebežino, kokius tikslus ir kurioje savo gyvenimo srityje tikslinga išsikelti, kad būtų pagerinta esama situacija ar pasiekti geresni rezultatai, pvz. sukurti geresni santykiai arba sparčiau kopiama karjeros laiptais, padidinamos pajamos ir pan., konsultacija su koučingo specialistu gali padėti greičiau įveikti iškilusias kliūtis ir pradėti pokyčius“, - savo patarimus naujų metų išvakarėse vardina Jurgita Jankuvienė.