Prof. G. Mažeikis: karo propagandoje velnias slypi detalėse

Socialiniuose tinkluose Rusijos karo prieš Ukrainą fone ėmė sklisti įvairi propaganda. Tarp vienos iš jų, skleidžiama žinutė, kad Vakarų pasaulis ir Jungtinės Tautos nekreipė tiek dėmesio, kol vyko ir tebevyksta kariniai konfliktai Palestinoje, Artimuosiuose Rytuose ir kitose tolimesnėse valstybėse. Propagandą, karinius konfliktus įvairiais aspektais daug kartų nagrinėjęs profesorius Gintautas Mažeikis sako, kad velnias slypi detalėse ir kiekvienas konfliktas yra skirtingas, tačiau nereikėtų skubėti pateisinti Vakarų žingsnių vienu ar kitu atveju.

Propagandos sklaida

Socialiniame tinkle Twitter su grotažyme #Ukraine galima rasti nuotraukų ir pasisakymų, kurie kelia tą patį klausimą: kodėl Jungtinės Tautos ir Vakarų pasaulis nekreipė tiek daug dėmesio, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ėmėsi karinių veiksmų prieš Afganistaną ar Iraką arba dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, kuris iki šiol nėra išspręstas.

Įvairūs vartotojai dalinasi tomis pačiomis nuotraukomis iš Gazos ruožo, Jameno, netgi karo Serbijoje ir skleidžia žinią, kad šios nuotraukos susilauktų daugiau palaikymo ir pasidalinimų, jeigu jos turėtų grotažymę #Ukraine. Tokie įrašai sulaukia nemažo kitų vartotojų palaikymo.

Propagandą įvairiais aspektais knygose ir straipsniuose ne kartą nagrinėjęs profesorius Gintautas Mažeikis portalui „Etaplius“ teigė, kad kiekvienas karinis konfliktas turėtų būti vertinamas skirtingai, atsižvelgiant į kariaujančių pusių teisinį statusą, tarptautinius susitarimus ir aplinkybes, dėl kurių konfliktas vyksta.

„Vienaip Amerika reaguotų į NATO šalį, kitaip į Ukrainą. Ir tada skųstumėmės, kad kokią Bulgariją NATO gintų, bet Ukrainos negina. Todėl, kad Ukraina nėra NATO narė. Yra formalūs susitarimai“, – teigia profesorius.

„Palestinos valstybė nėra visam pasaulyje pripažinta ir apskritai de facto ji neegzistuoja, de jure nors ir buvo paskelbta, niekieno nepripažinta. Ir todėl teritorijos neapibrėžtos. Palestinos statusas yra vienas, Ukrainos kitas, Bulgarijos trečias. Ir priklausomai nuo teisinio statuso, skirtingos valstybės veikia ir kalba“, – atkreipia dėmesį prof. G. Mažeikis.

Teisinis pripažinimas

Panaši situacija yra ir su kurdais jau beveik dešimtmetį besitęsiančiame Sirijos pilietiniame kare, kurie, pasak prof. G. Mažeikio, susilaukia bombardavimo iš įvairių valstybių, tačiau Vakarų pasaulio reakcija nėra matoma. Taip vyksta dėl teisinio statuso.

„Kurdai, kuriems aš labai simpatizuoju ir neslepiu to, ne visiems iš jų, bet daugeliui iš jų, jie turi plačią savi organizaciją ir sakyčiau vietomis pavyzdinę savivaldą.

Vis dėlto juos bombarduoja, kas netingi. Ir niekas kurdams nepadeda todėl, kad jie nėra sukūrę savo valstybės, nėra sugebėję susivienyti į pripažintas pasaulyje institucijas ir ten yra vietinės savivaldos, kurios yra traktuojamos kaip demokratiniai judėjimai arba teroristinės organizacijos“, – pastebi profesorius.

Serbijos bombardavimas

Taip pat socialiniame tinkle JAV ir NATO susilaukia kritikos dėl praėjusio amžiaus pabaigoje vykdyto bombardavimo Serbijoje, karinio konflikto Balkanuose metu. Tuo metu NATO karinės oro pajėgos teikė pagalbą Kosovo armijai, nors oro smūgiams nepritarė Jungtinės Tautos.

Po karo Serbijos autoritarinio režimo vadovas Slobodanas Miloševičius ir jo režimo žvalgybos vadovai buvo nuteisti tarptautiniame teisme dėl karo nusikaltimų.

„Labai dažnai minima, kad Jugoslavija buvo bombarduojama, tiksliau Serbija, Belgradas tuo metu, kai vyko karas Balkanuose.

Ten daug kartų buvau ir tyrinėjau šitą temą, kas kalbama yra visiška nesąmonė, todėl, kad reikėtų pasižiūrėti, kas dėjosi aplink Sarajevą ir Bosniją ir Hercegoviną, kur buvo koncentracijos stovyklos ir reikėjo gelbėti tūkstančių tūkstančius žmonių.

Serbija atakavo Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną ir ten vyko masinis žmonių žudymas.

Ir tada tai buvo bandymas sustabdyti S. Miloševičių ir Jugoslaviją nuo jos karinių atakų Kosove, Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kroatijoje, bandymas sustabdyti labai platų Balkanų karą.

Kiekvienas atvejis yra skirtingas“, – teigia prof. G. Mažeikis.

Kritikos sulaukia visos pusės

Pasak pašnekovo, kariniuose konfliktuose nėra vien teigiamų ir neigiamų pusių. Profesoriaus nuomone, ne ką mažiau kritikos nusipelno ir JAV dėl savo veiksmų ir klaidų Afganistane, iš kurio Amerikos karinės pajėgos ir sąjungininkai pernai pasitraukė po dešimtmečius vykdytos misijos, sukeldamos sumaištį regione ir nepasiekusios tikslų užtikrinti demokratiją.

Taip pat kritikos JAV, profesoriaus nuomone, susilaukia ir dėl nepakankamo įsitraukimo Ukrainoje.

„Nereikėtų skubėti pateisinti visų Vakarų žingsnių. Kiekvienas iš mūsų gali turėti ir kiekviena šalis gali turėti savo nuomonę apie amerikiečių elgesį Afganistane, kuris tikrai buvo nesėkmingas ir matome pabaigoje pasekmes.

Tai reiškia, kad visa politika ir bombardavimas ir demokratiniai procesai buvo vykdomi taip, kad neatitiko tos šalies piliečių poreikių. Todėl buvo patirtas labai skaudus pralaimėjimas.

Šioje vietoje, manau, kad reikia kritikuoti, ir man taip pat nepatinka nepakankama pagalba Ukrainai, kurios bijo NATO šalys ir Jungtinės Valstijos, ir dėl to matome labai žiaurų karą“, – sako prof. G. Mažeikis.

Grėsmė visam pasauliui

Ne ką mažiau svarbus aspektas ir tai, kad Ukraina yra Europoje, arčiau Vakarų pasaulio ir labiau matoma tiek Lietuvoje, tiek kitose Vakarų valstybėse. Taip pat Ukraina vadovaujasi panašiomis demokratinėmis vertybėmis. Ir karas Europoje, pasak profesoriaus, turi įtakos visam Vakarų pasauliui ar net visai žmonijai.

„Mes sprendžiame pagal savo šalies regėjimą. Jeigu nuvažiuotume kur nors į Siriją arba Jordaniją, to Ukrainos konflikto beveik nebūtų matoma. Kaip nematome pas juos vykstančio konflikto.

Dėl artumo išsikreipia mūsų politinė optika. Todėl, kad mums dažniausiai nerūpi, kas dedasi, pavyzdžiui, Ramiojo Vandenyno baseine, kurios šalys ten su kuo kariauja. Bet tas karas, kuris vyksta čia panosėje Ukrainoje, mums nepaprastai rūpi ir tam skiriame nepaprastai didelį dėmesį.

Dar yra vienas aspektas, kodėl Jungtinės Valstijos tam skiria išskirtinį dėmesį, todėl, kad šitas karas Ukrainoje yra ne tik NATO pašonėje, bet grasina visai Europai. Ir grasinti visai Europai reiškia grasinti visam pasauliui. Todėl, kad prasidėtų atominis karas ir planetos gali nelikti“, – mano profesorius.