| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė prof. Daiva Vaitkienė ragina moteris nebijoti ir ateiti pasitikrinti, ar neturi ikivėžinių pakitimų arba rizikos veiksnių išsivystyti klastingai ligai – gimdos kaklelio vėžiui. Laiku aptikus pakitimus, galima juos išgydyti su minimaliomis pasekmėmis moters sveikatai.
Pagrįstų rekomendacijų, kaip dažnai reikėtų tikrintis gimdą ir kiaušides, nėra, bet gydytojai akušeriai ginekologai pataria atlikti tyrimus kas metus. Ši praktika paremta tuo, kad vieneri metai – ne toks ilgas laikas, per kurį galėtų atsirasti reikšmingi pokyčiai.
Lietuvoje tiek sergamumas, tiek mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio beveik 2,5 karto didesnis nei Europos vidurkis. Nuo 2004 metų rekomenduojamos reguliarios patikros jau sumažino sergamumo rodiklius 19 proc., o mirtingumo – 26 proc. Jos gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus, primenama Kauno klinikų pranešime.
Lietuvoje nacionalinė gimdos kaklelio vėžio patikra kviečia 25-60 metų amžiaus moteris dėl gimdos kaklelio vėžio tirtis kas 3 metus. Kitais metais šioje patikros programoje atsiras pokyčių 35-60 metų amžiaus moterims. Jos tirtis bus kviečiamos kas 5 metus ir vietoj iki šiol atliekamo įprastinio gimdos kaklelio citologinio tyrimo joms bus atliekamas didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas, paimant tiriamąją medžiagą į skystąją terpę. Nustačius, kad pacientė turi ŽPV, jai iš to paties mėginio iš karto bus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Moterys nuo 25 iki 35 metų bus kviečiamos tirtis kas 3 metus kaip ir anksčiau ir joms bus atliekamas įprastinis gimdos kaklelio citologinis tyrimas.
Pasak prof. D. Vaitkienės, citologinis tyrimas atliekamas paimant ląsteles nuo gimdos kaklelio paviršiaus bei jo kanalo specialia šluotele arba šepetėliu ir perkeliant jas ant stiklelio arba į skystąją terpę. Kaip bus paimtas tepinėlis, priklauso nuo anatominių gimdos kaklelio ypatybių. Ši procedūra neskausminga, tačiau diskomfortą gali kelti makšties skėtiklio įvedimas arba šepetėlio, šluotelės lietimasis prie gimdos kaklelio.
„Moterims, neturinčioms rizikos veiksnių susirgti gimdos kaklelio ikivėžinėmis ar piktybinėmis ligomis, nereikia tikrintis dažniau nei nurodyta patikros programoje. Tačiau jei yra rizikos veiksnių, galinčių sukelti šias ligas, rekomenduojama tikrintis kiekvienais metais. Veiksniai, didinantys riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu ar ikivėžinėmis būklėmis iki šiol nebuvo siejami su genetika ir paveldėjimu. Pastaraisiais metais klinikiniai tyrimai atranda ir tam tikrų genetinių pažaidų, kurios gali padidinti gimdos kaklelio vėžio riziką. Pacientės turėtų įvertinti visas savo rizikas (infekuotumas aukštos onkologinės rizikos ŽPV, rūkymas, imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimas ar kitos kilmės imunosupresiją) ir atsižvelgti, ar giminėje nebuvo moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu“, – paaiškino profesorė.
Jos pastebėjimu, įprastas gimdos kaklelio citologinis tyrimas yra geras ir parodo tikslius rezultatus, jeigu atliekamas kokybiškomis priemonėmis, nepažeidžiant tyrimo procedūros, taip pat jei ėminio neužteršia kraujas ar gleivės, kurių patekimas į ėminį dažnai yra atsitiktinumas, tiesiogiai nepriklausantis nei nuo gydytojo, nei nuo pacientės. Atliekant šį tyrimą, gali atsirasti įvairių trukdžių, prastinančių jo kokybę. Kiek informatyvesni, jautresni ir patogesni vertinti tyrėjui yra skystosios terpės citologinis arba ŽPV tyrimas. Tyrimo pasirinkimas priklauso tiek nuo moters amžiaus, tiek nuo klinikinės situacijos. Reikia nepamiršti, kad visi šie tyrimai parodo ne ligą, o tik padidėjusią riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Todėl juos aptikus, reikia išsamesnių tyrimų.
Medikų teigimu, specifinių simptomų, galinčių įspėti apie gimdos kaklelio pakitimus ar ligas, nėra. Kartais šiuos pokyčius galima įtarti pastebėjus kraujavimą po lytinių santykių, tarp menstruacijų, po ginekologinės apžiūros. Į šiuos požymius reikia atkreipti dėmesį, bet jie gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, uždegiminių pokyčių, ovuliacijos ar paviršinių gimdos kaklelio kraujagyslių. Tik toli pažengusi liga turi aiškiai jaučiamus simptomus: kraujavimą, nemalonaus kvapo išskyras, skausmus, inkstų problemas.
Anot prof. D. Vaitkienės, esama ir mitų, galimai stabdančių moteris nuo reguliarios patikros. Vyresnės moterys tiki, kad negyvendamos lytinio gyvenimo jos negali susirgti ginekologine liga. Tačiau būtina žinoti, kad lytinio gyvenimo nebuvimas neapsaugo nuo gimdos kaklelio, gimdos ar kiaušidžių ligų. Rizikos veiksniai susirgti gimdos kaklelio vėžiu įgyjami jaunystėje, o nesitikrinant, liga gali pasireikšti ir 60-ies ar net 80-ies metų moterims.
Beje, jaunesnės moterys netiki, kad ŽPV gali išnykti. Bet apie 70 proc. (per metus) ir apie 90 proc. (per dvejus metus) atvejų jaunoms moterims (iki 30 metų) šis virusas išnyksta savaime. Kiti galvoja, kad barjerinė kontracepcija nuo lytiškai plintančių infekcijų bei ŽPV apsaugo 100 proc., bet taip nėra. Šis kontracepcijos būdas tik sumažina riziką užsikrėsti bei padidina šansus, kad ŽPV išnyks savaime.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovės prof. D. Vaitkienės nuomone, norint užkirsti kelią gimdos kaklelio patologijoms, reikėtų vengti rizikos veiksnių. Didžiausią riziką kelia ŽPV, kurio išvengti ar bent sumažinti riziką užsikrėsti, galima pasiskiepijus, naudojant barjerinę kontracepciją ir nuolat vertinant savo bei partnerio riziką užsikrėsti.
Riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu didina rūkymas, nes jo metu didelės koncentracijos tabako ir popieriaus degimo produktų su krauju patenka į gimdos kaklelį ir gali sukelti jo ląstelių onkogeninę transformaciją. Taip pat gimdos kaklelio vėžio riziką didina imunosupresija, ŽIV, lytiškai plintančios infekcijos, daugiau nei 7 gimdymai.
Patikros tikslas – sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Norint pasiekti šį tikslą, neužtenka turėti gerą patikros metodą, svarbu, kad moterys reguliariai ateitų pasitikrinti. Atlikti tyrimai rodo, kad siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios onkologinės ligos, reikia patikrinti ne mažiau nei 70 proc. moterų, o patikrinus daugiau nei 85 proc., rezultatai pagerėja labai reikšmingai. Tuo tarpu Lietuvoje per 16 programos gyvavimo metų patikrinta apie 63 proc. šalies moterų. Siekiant pagerinti situaciją, reikia nuolat informuoti moteris ir priminti, kad pasitikrinti ir rūpintis savo sveikata būtina, pabrėžiama Kauno klinikų pranešime.
ELTA
0 0 1 0 0 0 0
1 1
0 0 0 0 0 2 0
0 0 0 2 2 0 0 0 1 0 0 0 0 0 8 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
