Probleminis interneto naudojimas neigiamai veikia gyvenimo kokybę

Atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Vilniaus universiteto (VU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų šį pavasarį baigto tyrimo, kuriuo siekta nustatyti, kokie yra probleminio interneto naudojimo ypatumai, parengtos rekomendacijos interneto naudotojams.

LSMU atstovai primena, kad tyrime dalyvavo apie 1,4 tūkst. 22– 27 metų studentų iš įvairių Lietuvos universitetų. Net 76 proc. apklaustųjų teigė, kad COVID-19 pandemijos metu praleido daugiau laiko naudodamiesi internetu nei prieš pandemiją. Šiems studentams sustiprėjo depresijos ir nerimo simptomai. Beveik pusė studentų pažymėjo turėję ryškiai išreikštus vidutinio sunkumo ir sunkius depresijos simptomus, o 38 proc. studentų pranešė apie vidutinio sunkumo ar sunkų nerimą.

„Nustatyta, kad probleminis interneto naudojimas susijęs su nuotaikos ir nerimo sutrikimais, neigiamai veikiančiais asmens kasdienį funkcionavimą ir gyvenimo kokybę. Tai – rimta visame pasaulyje psichikos sveikatos problema, kuri tapo ypač akivaizdi pandemijos metu. Dėl pandemijos turėjo persiorientuoti visa švietimo sistema, įskaitant studentus, kurių studijų procesas, apribojus tiesioginio bendravimo galimybes, buvo perkeltas į nuotolinį ugdymą. Šis nenumatytas ir staigus pokytis apribojo tiesioginį kontaktą su kitais studentais bei dėstytojais, pailgino laiką, praleidžiamą internete, kėlė stresą bei didino psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimo pavojų“, – teigiama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pranešime.

Tyrimą „Lietuvos studentų gyvenimo kokybės rodikliai: probleminio interneto naudojimo ypatumai ir neuropsichologinis profilis“ finansavo Lietuvos mokslo taryba. Tarp tyrėjų parengtų studentams rekomendacijų yra patarimų mažinti perteklinį interneto naudojimą. Pabrėžiama, kad jis kartais naudojamas kaip priemonė mažinti patiriamą emocinį diskomfortą (nerimą, liūdesį, nuobodulį ar kitas nemalonias emocijas), tad internetas ima teikti tarsi antrinę naudą, kurios dažnai sąmoningai net nesuvokiame. Todėl reikia būti atidiems tokio pobūdžio elgesiui ir stengtis jo vengti. Taip pat reikia laikytis dienos režimo, o mažinant naudojimosi internetu laiką, labai svarbu pagalvoti, ką malonaus, smagaus, gero galima daryti vietoje to. Juk gera veiklos alternatyva didina tikimybę, kad elgesio pokytis tikrai bus sėkmingas. Tuo laiku, kai atidėliojamos svarbios veiklos, itin dažnai nesąmoningai įsitraukiama į betikslį interneto naudojimą. Nors tai laikinai gali sumažinti nemalonias emocijas, iškart po to dažniausiai patiriamas dar didesnis psichologinis stresas dėl neatliktų darbų ar įsipareigojimų.

Labai svarbu išlaikyti bendravimą su artimaisiais, daugiau laiko praleisti su draugais ir šeima. Tokio ryšio palaikymas gali sumažinti vienišumo jausmą izoliacijos metu ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kai fiziniai kontaktai apriboti, ryšiams kurti ir palaikyti gali padėti ir nuotoliniai skambučiai, socialinės medijos grupės. Naudinga išmaniuosius įrenginius keisti analoginiais (pavyzdžiui, rankinio laikrodžio, žadintuvo naudojimas vietoj išmaniojo telefono gali sumažinti piktnaudžiavimą socialiniais tinklais).

„Paskirkite tikslų laiką socialinės medijos naršymui ir elektroninio pašto tikrinimui. Svarbu, kad pasirinkimą darytumėte sąmoningai. Jungtis tiksliu laiku arba tikrinti tik laukiant svarbaus laiško/žinutės. Nuolatinis socialinės medijos tikrinimas ar žinių apie pandemiją sekimas gali pabloginti psichikos būklę. Jei pastebite, kad paklausus apie naudojimosi internetu laiką, norisi sumeluoti ir nurodyti mažesnę trukmę nei yra iš tikrųjų, jei kartais jaučiatės kalti dėl to, kiek laiko praleidžiate internete, jei pastebite, kad dėl to nukenčia „gyvas“ bendravimas, santykiai, studijos ar kitos veiklos – tai gali rodyti, kad interneto naudojimas tampa problema“, – pabrėžia tyrimą apie probleminį interneto naudojimą atlikę mokslininkai.

LSMU atstovai dar priduria, kad pajutus savijautos sutrikimų, reikėtų kreiptis į sveikatos specialistus, – pasinaudoti nemokamomis psichologinės pagalbos galimybėmis universitete, visuomenės sveikatos biuruose ar pirminės psichikos sveikatos priežiūros centruose. Psichologo konsultacija gali padėti gerinti bendravimo įgūdžius, stiprinti pasitikėjimą savimi, tyrinėti gyvenimo prasmės klausimus ar įveikti emocinius sunkumus. Šeimos gydytojo konsultacija svarbi, jei kyla fizinės sveikatos klausimų, fizinę ir psichikos sveikatą taip pat gali padėti stiprinti ir fizinis aktyvumas, mitybos bei gyvenimo ritmo pokyčiai.

„Internetas yra puiki priemonė patenkinti dalį savo poreikių ir siekti tikslų, o jo naudojimas pats savaime nėra problema. Tačiau jei interneto naudojimas pradeda reikšmingai trukdyti kasdienybėje, pavyzdžiui, atitraukia nuo svarbių veiklų ir žmonių, sukelia nemalonias emocijas, tokias kaip nerimą, kaltę ir pan., darosi vis labiau įkyrus nesąmoningas įprotis, šie požymiai gali rodyti, kad būtina atkreipti dėmesį ir imtis veiksmų, siekiant sumažinti probleminį interneto naudojimą“, – pažymima Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pranešime.

ELTA