Pro Memoria. Netekome profesoriaus emerito Eduardo Juozo Balčyčio

2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ir visos šalies švietimo bendruomenę pasiekė liūdna žinia – netekome žinomo Lietuvoje muzikologo, pedagogo, humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituoto daktaro, profesoriaus emerito Eduardo Juozo Balčyčio.

Eduardas Juozas Balčytis gimė 1937 m. Pauparių kaime, dab. Šilutės rajone. 1958 m. baigė valtornos specialybę Klaipėdos muzikos mokykloje (dabar Klaipėdos konservatorija), 1962 m. įgijo muzikos mokytojo specialybę Vilniaus pedagoginiame institute (buvęs Lietuvos edukologijos universitetas) ir buvo paskirtas dirbti dėstytoju į tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą. 1964–1967 m. studijavo aspirantūroje Maskvoje (Pedagogikos mokslų akademijos moksliniame tiriamajame meninio auklėjimo institute). Grįžęs į Šiaulius 1968 m. apgynė kandidatinę disertaciją (socialiniai mokslai, muzikos pedagogika).

1971 m. jam buvo suteiktas docento, o 1992 m. – profesoriaus vardas. 1994 m. Lietuvos muzikos akademijoje apgynė habilitacinį darbą tema „Muzikinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje (V–XII klasė) sistema“ (humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija). 1971–2000 m. su pertraukomis ėjo Šiaulių pedagoginio instituto (dabar Šiaulių universiteto) Muzikos katedros vedėjo pareigas.

Pagal jo parengtus mokymo planus ir programas 1974 m. Šiaulių pedagoginiame institute (dabar VU Šiaulių akademija) buvo sukurta dviguba pradinių klasių mokytojo ir muzikos mokytojo studijų programa, o 1993 m. – muzikos mokytojo studijų programa, taip pat pedagogikos magistrantūra.

Plati, šakota E. Balčyčio pedagoginė ir mokslinė veikla. Jis vienas pirmųjų pradėjo rengti naują muzikos mokymo programą Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms, muzikos vadovėlius, metodinius leidinius muzikos mokytojams, įvairias mokymo priemones. Mokslininkas sukūrė ir Lietuvos mokyklose įgyvendino savitą ir originalią kompleksinę (dainavimo, muzikavimo ir muzikos klausymo) muzikinio ugdymo sistemą, eksperimentais pagrindė jos principus bei turinį.

E. Balčyčio pastangomis 1971 m. Šiauliuose buvo įkurta pirmoji Lietuvoje sustiprinto muzikinio ugdymo bendrojo lavinimo mokykla (tai pagarsėjusi 12-oji miesto vidurinė mokykla, dabar – „Juventos“ progimnazija), paskatinusi tokias mokyklas kurtis ir kituose Lietuvos miestuose bei rajonuose.

Profesorius vienas arba su kitais pedagogais parengė ir išleido daugiau kaip 20 muzikos vadovėlių. Muzikos mokytojams parašė daugiau kaip 10 knygų, parengė keletą mokymo programų, fonochrestomatijų ir kitokių mokymo priemonių, iš kurių išsiskiria 1000 lietuvių liaudies dainų rinkinys „Beauštanti aušrelė“, taip pat paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių ir recenzijų.

E. Balčyčio rūpesčiu Šiaulių pedagoginiame institute (vėliau – Šiaulių universitete, dabar – VU Šiaulių akademija) nuolat veikė 3-4 chorai. Jo iniciatyva šioje mokslo įstaigoje buvo pastatyti unikalūs didieji mediniai vargonai, kuriuos pagamino ir sumontavo Jonas ir Algirdas Kulikauskai. 1974 m. prie tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto Muzikos katedros profesoriaus ir vedėjo iniciatyva buvo įkurtas vokalinis senosios muzikos ansamblis, vėliau, 1986 m., išaugęs į profesionalų Valstybinį kamerinį chorą ,,Polifonija".

Prof. E. Balčytis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo pirmosios Šiaulių miesto tarybos narys, taip pat Lietuvos muzikų draugijos, Lietuvos kompozitorių sąjungos, Muzikos mokytojų asociacijos, Lietuvos muzikinio ugdymo koordinacinės tarybos, Lietuvos muzikos mokytojų kvalifikacijos komisijos narys, kurį laiką –  jos pirmininkas. Mokslininkas aktyviai darbavosi Lietuvos muzikos akademijos, buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto disertacijų gynimo komitetuose ir jiems vadovavo.

1986 m. prof. E. Balčytis buvo apdovanotas valstybine premija. 1988 m. jam buvo suteiktas nusipelniusio dėstytojo vardas, o 1994 m. už naujus vadovėlius skirta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija.

Profesorių emeritą Eduardą Balčytį jo buvę studentai ir kolegos visada prisimins kaip šiltą, komunikabilų, žingeidų, aukštos erudicijos žmogų, visą savo gyvenimą paskyrusį pedagoginei ir mokslinei veiklai.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos bendruomenė kartu su Šiaulių miesto savivaldybe reiškia gilią užuojautą profesoriaus emerito šeimai ir artimiesiems.

Ilsėkis ramybėje, mielas Mokytojau, po mėlynu Lietuvos dangum…