Pristatyti vandens saugos ir kokybės kontrolės rezultatai

Kretingos rajono savivaldybėje praėjusį penktadienį, minint Pasaulinę vandens dieną, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kretingos VMVT, UAB „Kretingos vandenys“, savivaldybės administracijos ir kitų institucijų atstovų susitikime aptarti Kretingos rajone centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolės rezultatai.

Geriamojo vandens šaltinis – požeminis vanduo

„Lietuvoje vandentiekiu tiekiamas vanduo iš požeminių gręžinių yra didelis turtas, daugelis šalių tokios galimybės neturi. Požeminių gręžinių vanduo apsaugotas nuo išorinės cheminės ir mikrobiologinės taršos, prisotintas žmogaus organizmui naudingų mineralinių medžiagų, tokių kaip kalcis, magnis, natris, kalis ir įvairių kitų“, – susitikime sakė geriamojo vandens saugą ir kokybę rajone kontroliuojančios Kretingos VMVT vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Regina Slušnienė.

Anot specialistės, Lietuvoje geriamojo vandens trūkumas nejaučiamas, nes požeminio vandens ištekliai yra pakankami. Vartojimui yra tinkamas ir tvarkingai įrengto šachtinio šulinio ar šaltinio vanduo, tačiau jis turi būti ištirtas, atitikti nustatytus reikalavimus.

Susitikime akcentuota ir atsakomybė, tenkanti už vandens saugą ir kokybę: iki įvado į vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį atsako geriamojo vandens tiekėjas, o pastatų vidaus vandentiekyje – patys vartotojai.

Programinės priežiūros rezultatai

Kretingos VMVT atstovų teigimu, kaip ir visame Vakarų Lietuvos regione, Kretingos rajone tiekiamame geriamajame vandenyje aktuali išlieka fluoridų problema, nes gamtiniai elementai, esantys žemės plutos sudėtyje, patenka ir į požeminį vandenį. Fluoridas – toksinis rodiklis, leidžiamas jo kiekis vandenyje – 1,5 mg/l. Tyrimų duomenimis, vandenį, kuriame fluoridai nežymiai viršijo leidžiamą ribinę vertę, pernai vartojo 5 tūkst. 151 gyventojas arba 17 proc. viešai tiekiamą vandenį vartojančių rajono žmonių.

Kitas toksinis vandens rodiklis – boras, kurio leidžiama ribinė vertė – 1 mg/l, reikalavimus nežymiai viršijo trijose iš 43-jų vendenviečių: Barzdžių (1,05 mg/l), Dupulčių (1,23 mg/l) ir Valėnų (1,18 mg/l).

„Iš indikatorinių rodiklių, kurie kenksmingo poveikio žmonių sveikatai neturi, tačiau padidėjusi šių medžiagų koncentracija pablogina geriamojo vandens spalvą, kvapą ir skonį, rajone leidžiamą kiekį viršijo bendrosios geležies, amonio ir mangano koncentracija“, – teigė R. Slušnienė.

Vandens gerinimo įrenginiai 2018 metais veikė aštuoniose vandenvietėse, iš jų: Kretingos, Salantų, Vydmantų, Kūlupėnų ir Žadeikių vandenvietėse veikė fluoridų šalinimo įrenginiai, Kalniškių, Pryšmančių ir Jokūbavo – geležies šalinimo įrenginiai, kartu šalinamas ir amonis bei sieros vandenilis. Visiškai išvalytas vanduo, kuris atitiko visus saugos ir kokybės reikalavimus, buvo tiekiamas 23 tūkst. 640 arba 79 proc. vartotojų.

Ištyrus vandenvietes, kuriose veikia vandens gerinimo įrenginiai, paaiškėjo, jog tirtus rodiklius atitiko Kretingos, Salantų, Vydmantų, Kūlupėnų, Žadeikių, Kalniškių ir Jokūbavo vandenviečių vanduo. Susitikime pasidžiaugta, kad 2018 metais visi mikrobiologiniai rodikliai visose vandenvietėse atitiko nustatytus reikalavimus.

Numatytos priemonės vandens saugai ir kokybei gerinti

Kretingos VMVT vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė R. Slušnienė susitikime atkreipė dėmesį, jog dar aštuonioms rajono vandenvietėms numatytos priemonės geriamojo vandens saugai ir kokybei gerinti. Rūdaičių, Darbėnų, Lazdininkų, Baublių, Kurmaičių, Laivių, Erlėnų ir Padvarių vandenvietėms iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo gautos išlygos ribotą laikotarpį tiekti geriamąjį vandenį, kuriame viršijama fluorido ribinė vertė. Erlėnų ir Laivių vandentiekių tinklai prijungti prie Salantų vandenvietės. Vandens gerinimo įrenginiai pastatyti Rūdaičių, Baublių, Lazdininkų, Kurmaičių ir Grūšlaukės vandenvietėse.

Vandens saugos ir kokybės gerinimo projektų tęstinumas reikalingas Kurmaičiuose – čia dalis gyventojų dar gauna vandenį iš senosios vandenvietės, nes nepabaigti tiesti vandentiekio tinklai. Pastebėta, jog ir naujai pastatytuose vandens gerinimo įrenginiuose nustatytus reikalavimus atitiko ne visi indikatoriniai rodikliai: Grūšlaukės ir Rūdaičių vandenviečių vandenyje reikalavimus viršijo amonis, Baublių vandenvietėje – manganas.

Nors nuo 2019 metų pradžios papildomai dar 1 tūkst. 191 Kretingos rajono vartotojas gauna geriamąjį vandenį, kuriame fluoridų kiekis atitinka nustatytus reikalavimus (čia nepatenka Kurmaičių ir Lazdininkų vandenvietės), tačiau vandenį, kuriame fluoridai viršija leidžiamą kiekį, tebegauna 3 tūkst. 960 vartotojų, tai sudaro 13 proc. centralizuotai tiekiamo vandens.

„Problemiškomis išlieka vandenvietės, kuriose nėra vandens gerinimo įrenginių. Tą patvirtina ir atliktas septynių vandenviečių patikrinimas, kurio metu nustatytų reikalavimų neatitiko Grūšlaukės vandenvietėje – amonis, Gintarų vandenvietėje – drumstumas, amonis ir bendroji geležis, Tūbausių vandenvietėje – amonis, bendroji geležis ir manganas, Valėnų vandenvietėje – boras, skonis ir kvapas, Žutautų vandenvietėje – drumstumas, manganas ir bendroji geležis“, – pabrėžė R. Slušnienė.

UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Tomas Jurgutis informavo, kad bendrovė, siekdama vartotojams tiekti kokybišką geriamąjį vandenį, nuosekliai įgyvendina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kretingos rajone projektus. „Šiuo metu vykdomos viešųjų pirkimų procedūros rangovui parinkti dėl Kurmaičių projekto antrosios dalies, gegužės mėnesį planuojama pasirašyti sutartį su nauju rangovu ir darbus tęsti. Projektas Darbėnuose bus tęsiamas, kai nutrauksime sutartį su restruktūrizaciją paskelbusiu rangovu ir viešojo konkurso būdu bus parinktas naujas rangovas. Padidėjusio boro kiekio problemą Dupulčių vandenvietėje tikimės išspręsti ją prijungdami prie Kretingos miesto. Kitose vandenvietėse, kur šis rodiklis yra padidėjęs, svarstome įdiegti boro valymo įrenginius ar gręžti naujus gręžinius. Kartu su savivaldybe sprendžiame klausimą ir dėl vandenviečių teritorijos bei aglomeracijos nustatymo, kas suteiktų mums daugiau galimybių pretenduoti į Europos Sąjungos fondų skiriamą finansinę paramą, kadangi UAB „Kretingos vandenys“ tikslas – maksimaliai atnaujinti vandentiekio tinklus ir kokybišką vandenį tiekti visiems rajono žmonėms“, – sakė T. Jurgutis.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, Kurmaičių, Padvarių ir Darbėnų projektus savivaldybė stengiasi spartinti, kadangi nuosekliai gyvenvietėse turi būti vykdomi ir kelių infrastruktūros projektai. Kretingos mieste rangovas netrukus pradės Švyturio, Melioratorių ir Savanorių gatvių magistralinio vandentiekio tinklo renovacijos darbus. Kurmaičių ir Darbėnų, kurių vandenvietėse leistinus rodiklius viršija fluoridai, mokyklos savo moksleiviams yra suteikusios galimybę vartoti fasuotą geriamąjį vandenį.

Susitikime atkreiptas dėmesys, kad savivaldybė į vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros rekonstrukciją bei plėtrą Kretingos rajone investuoja nuolat, postūmis per pastaruosius kelerius metus padarytas didžiulis, siekiant, kad saugus ir kokybiškas vandentiekiu tiekiamas vanduo pasiektų kiek įmanoma daugiau gyventojų, kad pagerėtų ekologinė aplinkos būklė. Tačiau, pasak savivaldybės mero Juozo Mažeikos, įgyvendintos priemonės šiandien dar neduoda tokių rezultatų, kad būtų galima konstatuoti, jog visiems vartotojams tiekiamas vanduo yra kokybiškas. Tam dar reikia nemažų investicijų.

Klausimas dėl vandenviečių apsaugos zonų nustatymo teritorijų planavimo dokumentuose taip pat yra sprendžiamas – rajono taryba yra pritarusi specialiojo plano koregavimo procedūroms, konsultuojantis su UAB „Kretingos vandenys“ bus parengta projektinė užduotis ir techninė specifikacija viešųjų pirkimų procedūros vykdyti, kurių metu bus parinktas paslaugos teikėjas specialiojo plano atnaujinimui. Atnaujintame specialiajame plane bus nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, išspręstas aglomeracijų klausimas, kad būtų daugiau galimybių pretenduoti į ES fondų skiriamą paramą.

Kretingos rajono savivaldybės inform.