Pristatyti pirmieji savivaldybių socialinės paramos veiksmingumo ir stebėsenos rezultatai

Pirmadienį Socialinės pasaugos ir darbo ministerijoje pristatytas socialinės paramos veiksmingumo stebėsenos įrankis ir pirmieji rezultatai. Ekspertė Jekaterina Navickė sako, kad pagrindinis tokios priemonės tikslas – kurti viziją, kas yra veiksminga ir efektyvi socialinės paramos sistema.

Socialinės paramos veiksmingumo stebėsena yra vykdoma atrinkus pagrindinius socialinės paramos sistemos rodiklius skurdo mažinimo, pagalbos ir prevencijos srityse ir juos sujungus į bendrą indeksą. Rodikliai paverčiami į rangus dešimtbalėje skalėje, o šie parodo savivaldybės tų metų situaciją lyginant su kitomis savivaldybėmis.

Apžvelgiant rezultatus pažymėta, kad šiuo metu atotrūkiai tarp savivaldybių nėra dideli.

„Stebimu laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2020 m. matome, kad socialinės paramos veiksmingumas iš esmės nesikeitė“, - sakė ministerijos Strateginių sprendimų paramos ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės ekspertė J. Navickė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė taip pat išskyrė, kad skurdo mažinimo prasme labiausiai sekasi didžiosioms arba žiedinėms savivaldybėms, tačiau teikiant pagalbą pirmauja mažosios.

„Jos, turėdamos dirbti mažesniais resursais ir mažesniu poreikiu, gali taikliau pataikyti su sprendimais, kurie netgi kainuoja mažiau“, - sakė ministrė.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavicienė apžvelgė, kad kol kas nėra aiškių lyderių tarp savivaldybių naudojantis šiuo įrankiu, tačiau dabar yra geras šansas visoms savivaldybėms stiebtis ir ieškoti gerų sprendimo būdų. Rodikliai yra didėjantys, bet kol kas nėra džiuginantys.

„Asmenų, kurie įsidarbindami gauna papildomą paramą, vis dar yra tik 1,5 procento nuo visų paramos gavėjų. Ką mes girdime iš žmonių su jais susitikdami ir kalbėdami, kad žmonės tiesiog nežino apie tokią paramos priemonę. Todėl yra labai svarbu informavimas“, - sakė A. Adomavičienė. Šiuo metu gyventojai apie priklausančias jiems socialines paramas gali sužinoti interneto svetainėje kasmanpriklauso.lt.

M. Navickienė taip pat pabrėžė, kad šios priemonės esmė yra subendrinti tris skirtingas priemones: skurdo mažinimą, prevencijai skirtas paslaugas ir pagalbos priemones.

„Tai reiškia, kad neimame vienos priemonės tiktai išmokų arba pagalbos būstui, bet bandome pasižiūrėti, kaip tie trys rodikliai, koreliuojantys vienoje geografinėje vietoje, gali duoti didžiausią efektą“, - sakė ministrė.

J. Navickė, pristatydama įrankio gaires, išskyrė, kas yra veiksminga parama.

„Pagal šios stebėsenos sistemą veiksminga parama yra ta, kuri mažina skurdą. Tas yra daroma per veiksmingą pagalbą tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, taip pat ir per prevenciją, kad būtų kuo mažesnis socialinės paramos poreikis, o tie žmonės, kurie išeina iš tos paramos teikimo, į ją ir negrįžtų bei galėtų užtikrinti savo ir savo vaikų poreikius“, - J. Navickė. Ji taip pat pabrėžė, kad įrankis yra skirtas dalintis gerosiomis patirtimis tarp savivaldybių.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė antrino, kad šis įrankis yra labai lauktas ir labai reikalingas savivaldybėms.

„Mes dažniausiai kalbėdavome apie kiekybinius rodiklius ir kokybinius, kurie buvo matuojami taisyklėmis ir normomis. Dabar iš tikrųjų pradėjome kalbėti apie rezultatą, kaip padėti žmogui taip, kad žmogus išeitų iš paramos sistemos ir taip mažintų skurdą“, - pasakojo A. Vareikytė.

ELTA