Pristatytas Mindaugas Pauliukas – naujasis Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius

Lydimas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir Šiaulių miesto mero Artūro Visocko, į pirmąjį susitikimą su Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovais atvyko naujasis ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas. Laimėjęs konkursą į direktoriaus postą 44-erių metų radviliškietis yra sukaupęs didžiulę patirtį įvairiose veiklose. Dėkodamas metus krizės ištiktai ligoninei vadovavusiai direktorei Česlovai Špūrienei naujasis direktorius akcentavo, kad per maža ligoninės ambicija būti geriausia ligonine Šiaurės Lietuvoje, nes reikia siekti tapti geriausia visoje Lietuvoje.

Ligoninė taps pavyzdžiu

Gegužės 6-oji diena (penktadienis) – pirmoji oficiali Mindaugo Pauliuko darbo diena, tad šis susitikimas – tik nedidelis rakursas į būsimus darbus ir prisistatymas ligoninės bendruomenei. Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys, pristatydamas ligoninės vadovams naująjį direktorių, negalėjo nepaminėti ir skaudžios situacijos, dėl kurios Respublikinė Šiaulių ligoninė buvo visos Lietuvos epicentre. Po gydytojos savižudybės ir į viešumą iškilusio mobingo skandalo imtasi žygių. „Mes šią situaciją išnaudojome tam, kad ligoninė ne tik pati keistųsi viduje, bet kad ji taptų tuo epicentru, kurio patirtys taptų pavyzdžiu ką reikia daryti, kad išnyktų patyčios, išnyktų mobingas visoje sveikatos apsaugos sistemoje“, – vertindamas sukauptą patirtį teigė A. Dulkys ir vardino nuveiktus darbus: įvairiose šalies ligoninėse vykdytus pilotinius projektus, vykdytus mokymus vadovams, organizuotas sesijas apie tai, kaip spręsti tarpusavio konfliktus, kaip atpažinti kolegą, kuris turi polinkį į savižudybę, ką daryti, kad būtų išgyvendintos patyčios. „Dabar visas šias patirtis perkelsime į visas Lietuvos sveikatos apsaugos įstaigos, nes šios problemos yra visose įstaigose, tad ir keistis turime visame viešajame sektoriuje - nuo parlamento narių elgesio iki mokyklų“, - sakė ministras ir patikino, kad Šiauliai bus tas centras, kuris tą patirtį užsiaugins.

Mobingo skandalas neišgąsdino

LR sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro surengto konkurso į Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus postą laimėjęs Mindaugas Pauliukas antrajame etape buvo vienintelis kandidatas ir jis buvo patvirtintas. Po to vyko privalomi tam tikrų tarnybų patikrinimai, kurių rezultatais patvirtinta, kad jis gali būti paskirtas vadovu.

Į salę susirinkusiems gydymo įstaigos vadovams, o vėliau ir žurnalistams prisistatęs naujasis direktorius Mindaugas Pauliukas pasidalino savo sukaupta patirtimi, kuri yra labai plati.

Mindaugas Pauliukas gimė 1978 metais vasario 2 dieną Radviliškyje. „Gal tai ir likimas, bet po valandos buvau atvežtas į šią ligoninę“, - pasidalino direktorius gal būt lemtinga kūdikystės patirtimi. Tėvas Antanas Pauliukas – gydytojas, dirbęs Respublikinėje Šiaulių ligoninėje direktoriaus pavaduotoju chirurgijai, mama Danguolė Pauliukienė – kosmetologė. Šeimoje augo dviese su broliu Arvydu. Mindaugas mokėsi Radviliškio Gražinos vidurinėje mokykloje, kurią baigęs įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Jį baigęs įgijo tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro kvalifikacinį laipsnį. 2003–2012 metais dirbo Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje Lietuvoje, Kazachstane, Estijoje, dirbo dėstytoju Vilniaus universiteto medicinos fakultete. Nuo 2012 metų konsultavo užsienio šalių gydymo įstaigas medicininės plėtros, mokymo ir vystymo klausimais. Padėjo įgyvendinti nemažai mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programų Kazachstano, Kirgizijos ir kitų šalių gydytojams bei slaugytojoms. Nuo 2016 metų – Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos direktorius. Ragavęs ir politiko duonos: dvejus metus teko dirbti Radviliškio vicemeru, atsakingu už sveikatos klausimus, iki šiol yra Radviliškio rajono Tarybos narys. Mindaugas Pauliukas nepamiršta ir studentiško gyvenimo, jis siekia akušerio diplomo.

Mobingo skandalas, dėl kurio įvyko vadovų kaita Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, M. Pauliuko negąsdino, nes ir šioje srityje sukaupta nemaža patirtis. Ypač dirbant užsienio ligoninėse, Švedijoje, kur ypatingas dėmesys skiriamas mobingo prevencijai. Be to ir turimas diplomatinis išsilavinimas leidžiąs pažiūrėti į šią problemą ir jos sprendimo būdus šiuolaikiškai, racionaliai. „Svarbiausia yra žmogus: santykis su kolega, su vadovu ir neskirstymas, kad yra vieni geresni, kiti – mažiau geri. Lygiateisiškumo principas yra labai svarbus mobingo prevencijai“, – teigia naujasis gydymo įstaigos vadovas.

Paklaustas, kas paskatino kandidatuoti į šį postą, M. Pauliukas pirmiausia prisiminė patirtį, kai teko pačiam organizuoti sveikatos apsaugos sistemos darbą Skandinavijos šalyse. „Tuo metu ir pamačiau skelbimą dalyvauti konkurse į šias pareigas ir pagalvojau, kodėl nepabandžius dalyvauti ir pristatyti komisijai, kaip aš įsivaizduoju tą ligoninę, kokios noriu sveikatos apsaugos, medicinos įstaigos. Tai ir buvo vizijos pristatymas ir ta vizija patiko,“ – sakė naujasis vadovas.

Tarpinis vadovas – skandinaviška sistema

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys padėkojo ir metus ligoninei vadovavusiai gydytojai Česlovai Špūrienei, kuriai teko imtis nelengvų pareigų, kai visa Lietuva buvo nukreipusi žvilgsnius į Respublikinę Šiaulių ligoninę ir reikėjo prisiimti didžiulę atsakomybę.

„Lenkiu prieš ją galvą – labai didžiulis ačiū jai“, – dėkojo ministras ir paaiškino, kad šioje gydymo įstaigoje buvo pritaikyta skandinaviška sistema, kai, iškilus krizinei situacijai, priimamas tarpinis vadovas, kuris stengiasi sustiprinti komandą. Tada, kai emocijos jau išblėsusios, ateina tikrasis vadovas.

Beveik metus ligoninei vadovavusi gydytoja Česlova Špūrienė sakė, kad jos artimiausias planas – pailsėti ir grįžti į Vilnių.

„Jūs patys įsivaizduojate, kur aš atvažiavau. Suprantate, kokia čia buvo situacija, kokia emocinė būklė. Reikėjo ne tik užtikrinti veiklą, bet judėti į priekį, tęsti pradėtus projektus, kitus darbus, plėsti sveikatos priežiūros paslaugas“, – prisiminė vadovė nelengvą pradžią. Tačiau darbai įsisuko: vyko atidarymai, projektų įgyvendinimai, teikiamos naujos paslaugos.

„Stengiausi, kad emocinė atmosfera būtų gera, kad žmonės produktyviai galėtų dirbti. Metams einant į pabaigą, rezultatas pasimatė labai smarkiai“, – sakė vadovė, įsitikinusi, kad svarbiausiu pasiekimu buvo didelis dėmesys žmonėms, nes be žmonių niekas nevyktų.

„Gali pastatyti daug brangios medicinos įrangos, bet jei nebus darbuotojų, tai ir paslaugos nebus“, – patikina Č. Špūrienė ir džiaugiasi, kad drauge su šalyje slūgstančia kovidine situacija į ligoninę ateina ir emocinis pakilimas, kad nebėra to pasyvumo, kuris jautėsi prieš metus, kad viskas pasisuko į gerą ir jos pasiaukojimas nenuėjo veltui.