Pristatoma Laimos Raubiškienės knyga „Zarasų krašto savivaldai šimtas metų“

Vasario 28 d. (ketvirtadienį), 17 val., Zarasų krašto muziejuje įvyks knygos ,,ZARASŲ KRAŠTO SAVIVALDAI ŠIMTAS METŲ“ (sudarytoja Laima Raubiškienė) pristatymas. Renginys nemokamas.

- Esate istorinio žanro apie Zarasų kraštą publicistė. Zarasų krašto žmonėms žinomos Jūsų knygos ,,Zarasai laiko vilnyse", „Zarasų savivalda Nepriklausomybės laikotariu", „Pašauktas mylėti artimą“ ir kitos. Kodėl Jus sudomino Zarasų krašto istorija?

– Zarasų kraštas yra mano gimtinė, čia užaugau, čia prabėgo mano vaikystės ir jaunystės metai, čia užaugo ir mano vaikai. Tad visas gyvenimas neatskiriamas nuo šio gamtos kampelio. Likimas lėmė taip, kad ir mano darbo specifika buvo glaudžiai susieta su Zarasų kraštu. Dirbau Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijoje, vėliau – Zarasu krašto muziejuje muziejininke. Daug laiko teko bendradarbiauti su kraštotyrininkais Jonu Nemaniu, Algimantu Žilėnu, muziejaus direktore Irena Pošiene. Iš šių žmonių sėmiausi patirties ir kartu įgyvendinome labai daug reikšmingų darbų bei sumanymų.

Šiandien galime didžiuotis ir džiaugtis, kad Zarasuose buvo įamžintas D. Bukonto atminimas, skvere pastatyta skulptūra „Metamorfozė“, surastas ir tyrinėtas Pirmojo pasaulinio karo paveldas. Jam buvo skirta daug Lietuvos istorikų dėmesio. Įvyko įdomi ir turininga konferencija, surengtos ekspedicijos vietoje, į kultūros paminklų sąrašą buvo įtraukti saugotini objektai. Manau, kad šis darbas bus tęsiamas, istorijos ir kultūros paveldas deramai pritaikytas platesniam ir išsamesniam jo pažinimui vietos gyventojams ir atvykstantiems turistams bei svečiams. Dirbdama muziejuje, turėjau gerą galimybę pažinti viso krašto istoriją, aplankiau daugelį rajono gyvenviečių, kaimų bei miestelių gyventojų. Rinkau ne tik eksponatus, bet ir informaciją apie kiekvieno krašto ypatumus – jų istorinę praeitį, įvykius, žmones, palikusius pėdsaką savo gimtajame krašte.

Nepaprastai daug dirbta su kraštiečiais, gyvenusiais užsienyje. Su jais mane siejo abipusis ryšys. Daug istorinės medžiagos gavau iš P. Matekūno, visas jo archyvas saugomas Zarasų krašto muziejuje – tai istorinės knygos, politikų kraštiečių atsiminimų rankraščiai, dokumentai ir kita. Tai nemažai papildė muziejaus fondus, suteikė daug įdomios, unikalios informacijos apie žymių buvusių politikų vertinimus bei įžvalgas. Tiesa, niekada nepagalvojau, kad surinktą kraštotyrinę medžiagą bus galima įprasminti ir leidiniuose. Šiam postūmiui didelės įtakos padarė buvęs Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius. Jo paskatinimu buvo parengta ir išleista pirmoji knyga, skirta rajono savivaldai pirmuoju Nepriklausomybės laikotarpiu. Įgyvendindama šį sumanymą dirbau ir Lietuvos archyvuose. Vėliau buvo išleistos ir kitos knygos.

Dirbdama Zarasų savivaldybės tarybos nare, inicijavau ir Zarasų miesto įkūrimo 500 metų jubiliejinės datos paminėjimą. Ta proga buvo rengiamos mokslinės konferencijos, parengtas ir išleistas jubiliejui skirtas leidinys „Zarasai laiko vilnyse“, kurio parengimas tęsėsi net kelerius metus. Pačios šventės įspūdingi renginiai randa iki šiol gražų atgarsį kraštiečių atmintyje ir jų atsiliepimuose. Iš tiesų tuo metu buvo daug padaryta tvarkant patį miestą, įrengiant naują muziejaus istorinę ekspoziciją. Tuometinių rajono mero B. Vilimo, Seimo nario P. Papovo dėka gautas papildomas finansavimas miesto aplinkai tvarkyti, reikiamo dėmesio ir pagalbos sulaukta iš Lietuvos Prezidento A. Brazausko, tuometinio finansų ministro Z. Balčyčio, mūsų kraštiečio A. Vapšio.

- Netrukus pasirodys Jūsų nauja knyga. Apie ką ji? Kur slypi šios knygos vertė?

- Taip, ši greitai dienos šviesą išvysianti knyga skirta Zarasų krašto savivaldos šimtmečiui. Tai yra savivaldos veiklos apžvalga šimtmečio sūkuriuose, joje paminėtos ir įprasmintos rajono vadovų pastangos, jų darbai ir veiklos rezultatai.

Kažkiek buvau sutrikusi dėl tarybinio laikotarpio apžvalgos, nes trūko informacijos ir būtų kur kas ilgiau užtrukęs knygos parengimas, siekiant papildyti tikslią informaciją, bandant detaliau ir išsamiau atskleisti tą laikotarpį. Tačiau savivaldybės archyvuose buvo rasta savivaldybės darbuotojos Veronikos Pučinskienės rašytas metraštis, kuris ir tapo tuo atspirties tašku, leidžiančiu nušviesti detaliau ir tarybinį laikotarpį. Knygos vertė yra ta, kad ji atskleidžia rajono istoriją, jos raidą. Negalėjau neįvardyti ir Zarasų krašto, nūnai jau išnykusių kaimų, viensėdžių vietovardžių, jie bent jau bus įprasminti leidinyje. Daugelio savivaldos vadovų jau nėra tarp gyvųjų, tačiau liko jų darbai. Mes negalime neįvertinti jų pastangų ir juos ignoruoti.

- Kam ją rekomenduotumėte perskaityti ?

- Manau, kad knyga bus įdomi ir naudinga tiems, kurie neabejingi Zarasų kraštui, vienaip ar kitaip susiję su savivaldos veikla. Labai gaila, kad knygoje dėl vietos stokos negalėjau plačiau apžvelgti savivaldos skyrių veiklos, o jų indėlis, beje, yra didžiulis. Neabejotina, kad nuo jų darbo priklauso galutinis rezultatas. Knygoje paliesti patys akivaizdžiausi darbai, didžiausi projektai, kurie matomi kiekvienam rajono gyventojui.

Ši knyga bus įdomi kiekvienam Zarasų krašto gyventojui, besidominčiam savo krašto istorija. Ją bus galima naudoti ir edukaciniams tikslams.

- Ką naujo atradote rašydami apie Zarasų kraštą, kokie faktai Jums įdomesni, kas Jus asmeniškai nustebino?

- Man asmeniškai buvo pati įdomiausia sritis – politinių partijų veikla pirmaisiais Nepriklausomybės dešimtmečiais. Teko skaityti kai kurių buvusių politikų atsiminimus, juose radau jų pačių įžvalgų apie to meto politinę situaciją ir politikų veikimą. Oficialiai tokia informacija nebuvo skelbiama, bet rankraščiuose ji detalizuota iki pačių smulkmenų. Dalį tų atsiminimų pateikiau knygoje. Be galo įdomus faktas tas, kad į Zarasus buvo ištremtas buvęs užsienio reikalų ministras, ministras pirmininkas profesorius Augustinas Voldemaras. Jis čia gyveno ketverius metus pas savo pusbrolį, Lietuvos banko Zarasų skyriaus direktorių Augustiną Voldemarą. Kraštiečių atsiminimuose daug dėmesio skirta profesoriui. Žinant jo gyvenimo kelią Zarasuose derėtų įamžinti jo atminimą.

Manyčiau, kad knyga naudinga tiems, kurie susijęs su Zarasų savivalda, jie galės pasisemti teigiamų patirčių ir išvengti tų klaidų, kurios buvo būdingos ankstesnių kartų ir metų politikams.

- Kas remia šios knygos sudarymą ir išleidimą?

- Knyga buvo rengiama Zarasų rajono savivaldybės užsakymu ir jos finansuojama. Stengiausi įprasminti teigiamą patirtį, minint Lietuvos, taip pat Zarasų krašto jubiliejines datas. Tačiau galiu patikinti, kad mano rašymas, išleidus šią knygą, nesustoja. Kaip ir kiti to meto gyvenimo liudininkai yra palikę savo atsiminimų, taip ir aš juos rašau. Anksčiau ar vėliau jie išvys dienos šviesą arba bent bus panaudoti rašant savivaldos istoriją ateityje.

Kalbėjosi Jonas PETRONIS