Pripažinęs įmonės ieškinį portalui „Delfi“ strateginiu, teismas jį paliko nenagrinėtą

Vilniaus miesto apylinkės teismas paliko nenagrinėtą bendrovės „SKR Baltic“ ieškinį naujienų portalui „Delfi“ dėl dalykinės reputacijos gynimo, pripažinęs, kad ieškinys turi atgrasomojo veikimo požymių.

Kaip pirmadienį pranešė „Delfi“, tokį sprendimą balandžio 4-osios nutartimi priėmė teisėja Rima Lipeikienė. Anot naujienų portalo, tai yra pirmas toks atvejis Lietuvos žiniasklaidos istorijoje.

Nutartis dar gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

„Delfi“ teisme laikėsi pozicijos, kad jos atžvilgiu taikomas SLAPP (angl. strategic lawsuit against public participation) – strateginis ieškinys dėl visuomenės dalyvavimo.

Tokiais laikomi valstybės institucijų, verslo įmonių ar pavienių galingų asmenų ieškiniai siekiant cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti juos kritikuojančius, nepalankią informaciją, susijusią su viešuoju interesu, teikiančius asmenis.

Teismas konstatavo, kad šioje byloje egzistuoja pakankamas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, nes juo siekiama pakenkti „Delfi“ veiklai, daryti spaudimą dėl tolimesnio visuomenės informavimo apie ketinamą įsigyti 8 ha didelės vertės valstybinės žemės sklypą ir su tuo susijusią procedūrą.

Teismo vertinimu, vien dėl to, kad atsakovė „Delfi“ ir jos žurnalistas šiuo klausimu supažindina visuomenę, ginčo straipsnyje leidžiant pasisakyti ir suinteresuotoms pusėms, bei veikia aktyviai, atsakovės veikla negali būti ribojama.

„Atsakovė iš esmės pagrįstai teigia, kad ieškinys turi atgrasomojo poveikio požymių“, – „Delfi“ cituoja teismo nutartį.

Taip pat teismas preliminariai nusprendė, kad ieškinį atsakovei pateikusi bendrovė jame nesąžiningai vartoja įžeidžiančio pobūdžio teiginius apie publikacijos autorių Tomą Janonį kaip galimai neišmanėlį, negebantį suprasti informacijos.

„SKR Baltic“ ieškinį „Delfi“ pateikė praėjusiais metais. Pasak naujienų portalo, ieškinys pateiktas dėl 2022 metų gegužę publikuoto T. Janonio straipsnio apie ketinimą parduoti 8 ha valstybinį sklypą be aukciono mažesne nei rinkos kaina ir po žurnalistinio tyrimo pasikeitusią Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT) poziciją.

Bendrovė prašė teismo įpareigoti duomenis paneigti kaip neatitinkančius tikrovės, taip pat priteisti iš atsakovės 10 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Anot teismo, tokio dydžio žala nebuvo objektyviai pagrįsta, ja siekta bauginti atsakovę.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl aptariamo 8 ha sklypo Oslo gatvėje pardavimo už 7,3 mln. eurų 2022-aisiais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kurio metu vertino NŽT ir „SKR Baltic“ pasirašytą taikos sutartį. Ja buvo baigtas dar 2018 metų pabaigoje pradėtas teisminis ginčas dėl šios žemės nuomos.

Į teisėsaugą tuomet kreipėsi Žemės ūkio ministerija, kuriai įtarimų kėlė sklypo pardavimo kaina, oficialiais Registrų centro duomenimis, jo vidutinei rinkos vertei pardavimo metu siekus 8,9 mln. eurų.

Visgi tų pačių metų gegužę prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė, nenustačius faktinių aplinkybių, kad sudarant taikos sutartį, kuri kartu yra ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, valstybė ar kiti asmenys patyrė turtinę žalą.