Prin­ci­pai tik po­pie­riu­je – su­si­grą­žin­ti pri­teis­tą sko­lą šan­sų ma­žė­ja

Šiau­lių mies­to val­džia skam­biai prieš dve­jus me­tus aiš­ki­no, kad lai­kė­si prin­ci­pi­nės po­zi­ci­jos dėl Me­nų in­ku­ba­to­riaus pro­jek­to bei tei­si­nio gin­čo su nuo­sto­lius pri­si­teis­ti ke­ti­nu­siu ran­go­vu. Ta­čiau kaž­ko­dėl ge­ra va­lia sku­bė­jo su­mo­kė­ti da­lį pri­teis­tos sko­los – 120 tūkst. Eur, nors bu­vo prie­mo­nių to ne­da­ry­ti. Šių pi­ni­gų su­si­grą­žin­ti iki šiol ne­pa­vy­ko ir ky­la pa­grįs­tų abe­jo­nių, ar ka­da nors pa­vyks – įmo­nė lik­vi­duo­ja­ma.

Įsisuko teismų maratonas

Dar 2020 m. balandžio pabaigoje Šiaulių miesto savivaldybė viešai ir skambiai ištrimitavo, kad po kelerių metų bylinėjimosi sulaukė palankaus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas kasacinis Savivaldybės skundas dėl teisinio ginčo su RUAB „Meba“.

Žlugus Menų inkubatoriaus projektui, didelių nuostolių patyrusi rangos darbus vykdžiusi bendrovė siekė įrodyti, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra solidariai atsakinga su tuomete projekto įgyvendintoja VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra, ir turėtų padengti milžinišką – šiek tiek daugiau nei 800 tūkst. Eur – sumą.

Kaip tuomet apmokėtame pranešime žiniasklaidai nurodė Savivaldybė, reikalavimas buvo grindžiamas rangos darbų sutartimi, kurioje numatyta, kad viešajai įstaigai tik pavesta vykdyti užsakovo funkcijas, bet statytojas yra Šiaulių miesto savivaldybė. Ginčas įsisuko į teismų maratoną.

Priteisė skolą

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. pradžioje buvo palankus rangovui ir priteisė iš viešosios įstaigos ir Savivaldybės solidariai daugiau nei 200 tūkst. Eur – skolą, delspinigius, procesines palūkanas.

Kadangi viešoji įstaiga buvo bankrutavusi, visos pasekmės atiteko Šiaulių miesto savivaldybei, kuri, nieko nelaukusi, dalį teismo sprendimo įvykdė ir sumokėjo truputį daugiau nei 120 tūkst. Eur.

Tačiau, kaip pranešime pripažino pati Savivaldybė, ši nutartis nedelsiant buvo apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), kuris kasacinį skundą tenkino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Apeliaciniam teismui.

Apeliacinis teismas nusprendė skolos išieškojimą nutraukti ir rangovo ieškinį dėl skolos atmesti. Taip pat nusprendė taikyti sprendimo įvykdymo apgręžimą, tai yra įpareigojo rangovą sugrąžinti Savivaldybės sumokėtus pinigus – 120 tūkst. Eur.

Pranešime spaudai buvo nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas ir Savivaldybės teisininkai principingai nesutiko su UAB „Meba“ siūlymais sudaryti taikos sutartis bylose, kai buvo siūloma sumokėti RUAB „Meba“ ir baigti civilinį ginčą taikiai.

„Naujasis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas tik parodė šios pozicijos teisingumą. Šiuo metu Savivaldybė ėmėsi veiksmų dėl skubaus atgręžtinio reikalavimo patenkinimo“, – prieš porą metų skelbė Savivaldybė pranešime žiniasklaidai.

Vykdė antstolio reikalavimą

Praėjus porai metų, portalas „Etaplius“ pasiteiravo, kaip Savivaldybei sekasi atgauti sumokėtus 120 tūkst. Eur ir kodėl buvo skubama tuos pinigus sumokėti, nors, kaip nurodė pati Savivaldybė anksčiau, buvo principingai laikomasi pozicijos neiti į taikos derybas ir buvo ruošiamas kasacinis skundas.

Savivaldybės atstovas spaudai Vitalis Lebedis perdavė lakonišką Teisės skyriaus vedėjos Lauros Steponkienės atsakymą: „UAB „Meba“ 2020-11-04 iškelta bankroto byla, atsižvelgiant į tai, nemokumo administratoriui UAB „Bankromax“ pateiktas kreditorinis reikalavimas, kuris susidarė dėl sumokėtos sumos ir bylinėjimosi išlaidų – 129 852,85 Eur sumai. Teismų procesai pasibaigę.“

Priminus, kad klausimų buvo pateikta daugiau (pvz., kodėl buvo skubama sumokėti priteistus pinigus) ir į juos atsakymo negauta, V. Lebedis pateikė išsamesnį atsakymą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo iš karto, todėl reikėjo vykdyti nutartį ir sumokėti pinigus, priešingu atveju antstoliai galėjo areštuoti Savivaldybės sąskaitas, nurašyti dar didesnius pinigus.

„Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja iš karto, todėl jį reikėjo vykdyti. „Meba“ išsiėmė vykdomąjį raštą ir reikalavimus pareiškė antstolis. Kasacinio skundo surašymas ir prašymas sustabdyti nutarties vykdymą užima laiko, o antstolio reikalavimų nevykdymas galėjo lemti nurašymą nuo sąskaitos ir dar didesnes vykdymo išlaidas“, – aiškinama pateiktame atsakyme.

Priemonių turėjo

Savivaldybės atstovai pažymėjo, kad dėl kasacinio skundo abejonių nebuvo. Teismo nutartis buvo sustabdyta po mėnesio, 2019 m. rugpjūčio 14 d., iki kol bus išspręstas kasacinis skundas. Taip pat Savivaldybė nurodė, kad turėjo priemonių sustabdyti antstolio veiksmus ir tuo naudojosi.

„Todėl antros dalies galėjome nebemokėti. Kol LAT nagrinėjo sustabdymo klausimą, visomis priemonėmis buvo stabdomi antstolio veiksmai, buvo teikti skundai jam ir teismui, kad nebūtų išieškota kita dalis – antstolis reikalavo 199 946,85 Eur skolos, 43 728,59 Eur palūkanų ir 448,91 Eur vykdymo išlaidų“, – teigiama pateiktame atsakyme.

Kaip aiškina Savivaldybės atstovai, bylą išnagrinėjus iš naujo, teismas įpareigojo UAB „Meba“ grąžinti Savivaldybei, kas buvo išieškota. Bendrovė bandė tartis.

„Tada UAB „Meba“ pabandė dėl grąžinamos sumos kreiptis į teismą, kad būtų atidėtas grąžinimas ir suma išdėstyta dalimis. Nesutikdama su tokiu sprendimu, Savivaldybė pateikė skundą, kuris buvo patenkintas“, – atsakymą užbaigė Savivaldybė.

Iš geros valios

Paprašėme pakartotinai atsakyti į klausimą, kodėl stabdyti antstolio veiksmų nebuvo siekiama nuo pat pradžių, jeigu teisinių priemonių tam daryti buvo. Ir kodėl buvo sumokėta apie 120 tūkst. Eur suma, bet ne, pvz., 10 tūkst. Eur arba palūkanos su vykdymo išlaidomis, kas sudarytų apie 45 tūkst. Eur.

„Antstolio veiksmų stabdymui nuo pradžių nebuvo jokių galimybių, nes buvo privaloma vykdyti teismo sprendimą, kurio vykdymą galėjo sustabdyti tik LAT. Deja, tokie procesiniai įstatymai ir, net turint pagrindą skundui, nėra galimybės šiame etape ginti finansinių interesų“, – atsakymą pateikė Teisės skyriaus vedėja L. Steponkienė.

Ji taip pat paaiškino, kad buvo pervestos visos teisinėms išlaidoms biudžete suplanuotos lėšos, t. y. 120 632,51 Eur. Taip parodant gerą valią. Biudžeto perskirstymo teisę, L. Steponkienės teigimu, turėjo tik Šiaulių miesto savivaldybės taryba, artimiausias posėdis buvo numatytas po daugiau nei mėnesio.

Antstolio buvo prašoma sustabdyti išieškojimą, kol bus perskirstytos biudžeto lėšos, kadangi Savivaldybė parodė gerą valią ir dalį skolos apmokėjo.

Iš geros valios buvo kreiptasi į teismą dėl antstolio veiksmų sustabdymo, kol bus nagrinėjamas kasacinis skundas. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. antstolio veiksmus laikinai sustabdė. Rugpjūčio 14 d. LAT priėmė Savivaldybei palankų sprendimą.

Tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar įmonė bus pajėgi atsiskaityti. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, sprendimas likviduoti UAB „Meba“ priimtas 2021 m. kovo 25 d.

Padaryta žala

Opozicijoje dirbančių Šiaulių miesto tarybos narių nuomone, kyla pagrįstų abejonių, ar toks skubėjimas sumokėti 120 tūkst. Eur nebuvo išankstinis susitarimas.

„Man yra nesuprantama, kodėl buvo skubama vykdyti teismo nutartį, jei nutartį skundė Aukščiausiajam Teismui ir tam reikalui net samdė labai brangų advokatą. O gavusi pinigus, bendrovė bankrutavo. Tokiais skubotais, sakyčiau, tyčiniais, veiksmais, mano manymu, buvo padaryta 120 tūkst. Eur siekianti žala biudžetui. Kadangi niekas nepaaiškina veiksmų logikos, tai kyla visokių minčių, pvz., kad taip ir buvo susitarta“, – portalui „Etaplius“ teigė vienas iš opozicijos narių.

Situacija nevienareikšmiška

Kaip portalui „Etaplius“ komentavo civilinių bylų advokatai, situacija nėra vienareikšmiška. Tačiau, pasak jų, viskas priklauso nuo pasirinktos strategijos. Iš vienos pusės, teisiškai teisme kaip atsakovas buvusi Šiaulių miesto savivaldybė turėjo vykdyti teismo sprendimą ir sumokėti priteistas sumas, nepaisant to, kad buvo ruošiamasi teikti skundą aukštesnės instancijos teismui. Bet, iš kitos pusės, jeigu buvo neabejojama savo teisumu, buvo principingai ruošiamasi kovoti iki galo ir buvo kilę abejonių dėl įmonės mokumo, buvo galima rizikuoti, nemokėti pinigų iš karto ir ginčyti reikalavimus ir sprendimus.

„Jei Savivaldybė geranoriškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, ji nevykdo įstatymo reikalavimų, dėl to gali kilti papildomų neigiamų pasekmių (pvz., pareiga kompensuoti išieškojimo išlaidas). Toks elgesys nebūtų teisėtas, nors ekonomine bei logine prasme suprantamas“, – komentavo advokatas Dainius Čičelis.

Anot jo, situacija nelengva. „Ta situacija, kurią paminėjote, žinoma, yra sudėtinga – jei Savivaldybė iš tiesų ketina skųsti teismo sprendimą / nutartį ir tikisi laimėti bylą, tačiau supranta, jog, net laimėjus bylą, realiai nieko neatgaus (jei bus sumokėjusi), tokiu atveju, matyt, reiktų vertinti neigiamų pasekmių mastą abiem atvejais, nutarti, kuriuo atveju žala būtų didesnė, ir priimti atitinkamą sprendimą, kad patirsima žala būtų kuo mažesnė ar jos apskritai būtų išvengta“, – teigė D. Čičelis.

„Vienareikšmiško atsakymo į jūsų klausimą nėra, nes visiškai neaiški nei įvykių chronologija, nei kai kurios svarbios bylos detalės. Net jeigu ir būtų žinomos kai kurios tikslios detalės, kalbėtume apie vertinimą, ar geras / teisingas buvo pasirinkimas pirmiausia įvykdyti sprendimo dalį, o po to imtis teisinių priemonių sprendimo vykdymo stabdymui.

Akivaizdu, kad, jeigu įmonė šiandien neturėtų sunkumų įvykdyti teismo sprendimą ir grąžintų sumokėtą sumą, jokių klausimų nekiltų. O jeigu būtų galutine kasacinės instancijos teismo nutartimi nuspręsta palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, greičiausiai visi girtų Savivaldybės sprendimą įvykdyti sprendimą kuo skubiau, kad nesikauptų procesinės palūkanos dėl sprendimo nevykdymo, kol vyko bylos nagrinėjimas kasacinėje instancijoje“, – teigė Laura Altun, advokatų kontoros advokatė-partnerė.