Primityviosios tapybos konkurso I premijos laureatas – Širvintų rajone gyvenantis R. Šalaševičius

Lietuvos nacionalinis muziejus Gedimino pilies bokšte virtualiai atidarė parodą „Primityvioji tapyba“ ir tikisi lankytojus į ją pakviesti iš karto, kai bus sušvelnintos karantino sąlygos. Kartu muziejus paskelbė respublikinio šių metų primityviosios tapybos konkurso laureatus ir jų kūrinius.

2020  metų V-osios respublikinės primityviosios tapybos konkursinės parodos Moikos Bičiūnienės I premija skirta menininkui Raimondui Šalaševičiui, gyvenančiam Širvintų rajone, o vilniečių Dalios ir Sigito piniginė premija skirta širvintiškei Joanai Zinkevičienei.

2020-ieji metai yra neeiliniai Lietuvos liaudies meistrų gyvenime – švenčiami Tautodailės metai. Įvairiomis parodomis ir kitais lietuvių liaudies meną įprasminančiais renginiais stengiamasi, kad kiekvienas pilietis, kuriam svarbios šios vertybės, būtų pastebėtas, įvertintas, suprastas. „Deja, šie metai išskirtiniai ir tuo, kad visas pasaulis susikaustęs ir neramus pandemijos gniaužtuose. Todėl džiugina tai, kad didžioji dalis kultūros žmonių sugeba rasti daugybę viltingų ir gražių renginių, nešančių šviesią žinią. Vienas jų yra V-oji respublikinė konkursinė primityviosios tapybos paroda Monikos Bičiūnienės premijai laimėti. Paroda neeilinė – skirta iškiliosios MENININKĖS 110-osioms gimimo metinėms pažymėti“, – pranešime spaudai teigė Vilniaus krašto tautodailininkų meno kūrėjų ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijų pirmininkė Ramutė Kraujalienė.

2020-ųjų metų V-oji konkursinė paroda eksponuota išskirtinėje Vilniaus miesto vietoje, Gedimino pilies bokšto erdvėse. Tai yra iššūkis organizatoriams, šią idėją sumąsčiusiai įgyvendinti Lietuvos Nacionalinio muziejaus parodos rengimo komandai. O parodos dalyviams – didelis netikėtumas ir garbė. Po parodos, kurią bus galima apžiūrėti iki kovo pabaigos, visa ekspozicija iškeliaus į Monikos Bičiūnienės gimtąjį Rokiškį. Rokiškio krašto muziejuje įvyks ir laureatų pagerbimo šventė.

Penktojoje respublikinėje konkursinėje primityviosos tapybos parodoje Monikos Bičiūnienės premijai laimėti dalyvavo 68 autoriai iš Druskininkų ir Elektrėnų savivaldybių, Alytaus, Kauno, Kėdainių, Kupiškio, Ignalinos, Panevėžio, Prienų, Rokiškio, Širvintų, Utenos, Vilniaus rajonų ir Vilniaus miesto. Komisija, kurią sudarė pirmininkė menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė ir 11 narių iš įvairių institucijų: dr. Elvyda Lazauskaitė, Laima Lapėnaitė, dr. Miglė Lebednykaitė, Edita Prelgauskienė ir Urtė Rimkevičiūtė (Lietuvos nacionalinis muziejus), Daiva Beliūnienė (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus), Marijona Mieliauskienė (Rokiškio krašto muziejus), Juozas Šorys (Lietuvos nacionalinio kultūros centro žurnalas Būdas), Vladimiras Nesterenka (Vilniaus Taurakalnio tapybos studijos vadovas), Ramutė Kraujalienė (Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrijos pirmininkė) ir dailininkas tapytojas Rimas Zigmas Bičiūnas, parodai atrinko 58 autorius ir 128 paveikslus.

Pirmoji Monikos Bičiūnienės piniginė premija skirta Širvintų rajone gyvenančiam Raimondui Šalaševičiui; Antroji – Elenai Petrauskienei (Molėtų rajonas); Trečioji – Danguolei Raudonikienei (Vilniaus miestas). Premijas įsteigė Vilniaus krašto tautodailininkų meno kūrėjų bendrija; o rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Didžiąją dailininko Rimo Zigmo Bičiūno piniginę premiją pelnė Dalia Žalimienė (Kauno rajonas); Antroji skirta Elvyrai Butkienei (Kauno rajonas). Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija Skatinamąsias pinigines premijas paskyrė Algimantui Lyvai (Vilnius), Robertui Strazdui (Vilniaus rajonas), Laimutei Vološkevičienei (Panevėžys), Nijolei Sujetovai (Kėdainiai).
Birutės ir Virginijaus Dapkų ūkio iš Rokiškio rajono piniginę premija skyrė Raimondai Bolienei (Druskininkai); Vilniečių Dalios ir Sigito piniginė premija – širvintiškei Joanai Zinkevičienei (Širvintos). Žurnalo „Būdas“ prenumerata dovanota penkiems Lietuvos nacionalinio kultūros centro išrinktiems tapytojams. Vykstant parodai savo favoritus išrinks Lietuvos nacionalinis dailės, Lietuvos nacionalinis, Rokiškio krašto muziejai ir kolegos tautodailininkai, kurie savo dovanomis išrinktuosius pradžiugins laureatų pagerbimo šventėje.

Monika Bičiūnienė (1910–2009) į lietuvių liaudies dailę atėjo būdama jau pagarbaus amžiaus ir sušvito joje, atskleisdama savo vidinį gyvenimą ir džiaugsmą, palikdama gausų autentišką kūrybinį palikimą. Sunku patikėti, kad kas nors yra matęs tokį obelų ar vyšnių žydėjimą, nepaprastą žolės ir medžių žalumą, tiek daug gėlių, paukščių, šviesos ir saulės. MENININKĖ savo darbuose nerodo liūdesio, sielvarto. Pasaulį ji vaizduoja pasakiškai gražų, spalvotą, nuotaikingą. Muziejininkė Marijona Mieliauskienė Monikos Bičiūnienės jubiliejinių renginių leidinį pavadino „Nuo dūminės gryčiutės iki Gugenhaumo muziejaus“, nes tokį kelią nuėjo garsioji Rokiškio garbės pilietė. Šiuo keliu ją vedė tik antrojoje gyvenimo pusėje atsiskleidęs nepaprastas talentas ir polinkis menui bei grožiui. MENININKĖ kūrė labai intensyviai ir paliko per du tūkstančius paveikslų. Jais žavėjosi parodų lankytojai ne tik Lietuvoje, jie apkeliavo beveik visą Europą, Indiją, JAV. Du paveikslai saugomi Gugenhaumo muziejuje. 1984 metais jos paveikslai pristatyti Belgrade išleistoje Pasaulinio naiviojo meno enciklopedijoje.

Praėjo dešimt metų, kai Amžinybėn išėjo Monika Bičiūnienė. 2010-aisias metais Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija ir Vilniaus krašto tautodailininkų meno kūrėjų bendrija surengė pirmąją primityviosios tapybos parodą, turėdama tikslą – įprasminti žymiosios lietuvių primityvistės atminimą, saugoti primityviosios tapybos tradicijas, pristatyti naujus bei pagerbti geriausius šios meno krypties atstovus tapytojus. Antroji, trečioji ir ketvirtoji konkursinės parodos surengtos bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kuris išleido šių parodų katalogus Primityvioji tapyba. Tai vertinga dovana dalyviams, parodos lankytojams ir visiems, kurie domisi šių dienų primityviosios tapybos išraiškos galimybėmis, tendencijomis ir tęstinumu.

Tradicija tapo šią konkursinę parodą eksponuoti „tamsiuoju“ metų laiku, prieš Šventas Kalėdas. Džiaugsmingomis spalvomis šviesą ir puikią nuotaiką skleidžiantys paveikslai sukuria puikią atmosferą. Svarbu pažymėti, jog tokio tipo parodas ypač mėgsta moksleiviai ir mažieji lankytojai. Jiems kelia šypseną vaizduojami gyvuliukai, paukštukai, spalvoti namai ir gėlynai, tetos, dėdės, senutės… Suaugusiam lankytojui įdomios tradicijos, papročiai, primiršti buities darbai, įžymūs pastatai ar vietovės, parodytos per individualų asmeninį autoriaus suvokimą ir braižą. Gerai nuotaikai savaime nuteikia paveikslų pavadinimai – „Ėjo grybų, rado ežiukus“, „Katulis“, „Burokų rovimas“, „Prie seno kilimėlio“, „Būk geras, einam namo, nes nuo mamos gausim pipirų“, „Geras labai geras yra karalius“, „Zoriukas“; smalsumą sukelia įvairiais metų laikais parodyti – „Mano gimtinė: nešu tėčiui pietus“, „Jurgis užmuša drakoną“, „Kalėdų metas“, „Akacijų žydėjimas“, „Miestelis“, „Kauno pilis“, „Lietuviškas kaimas“, „Šv. Jurgio bažnyčia Kėdainiuose“. Pavaizduotos ir šių dienų aktualijos „Vilniaus dangoraižiai“, „Gatvė Kaune“, „Angelas Jurgis gina nuo pandemijos“, „Rinkimų karštinė“…

„Širvio“ informacija parengta pagal www.vilniaustautodaile.lt; nuotraukos organizatorių.