„Primiršti tekstai“. Vangiausias mėnuo

Sausis... Po švenčių išėjai į prabudusį miestą ir supranti, kad Naujieji metai yra šventė, o nauji metai yra gyvenimas. Mano vaikystėje pačiu didžiausiu stebuklu prasidėdavo sausio mėnuo. Visas šventimas tuomet buvo sukoncentruotas ne į Kalėdas, o tik į Naujuosius metus, todėl mes, visi to meto vaikai, tiksliai žinojome, kad jei sausio pirmąją atsikelsi anksčiau už kitus, po eglute rasi dovaną.

Taigi, sausis prasidėdavo šventiškai. Dabar šis mėnuo visiškai išsikvėpęs, nes visos dovanos įteikiamos gruodį, sausiui nieko nebepaliekant. Jis tampa pačiu vangiausiu mėnesiu. Po Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių visi ilsisi, neskuba. Švenčiančiųjų Naujuosius metus pagal senąjį kalendorių Šiauliuose mažai likę. Ramu, gyvenimas teka normalia vaga. Kai sveiki, galvojame apie pinigus, kai susergame, galvojame, kaip pasveikti, kai pasveikstame – vėl apie pinigus.

Kad sausis visiškai be švenčių, nepasakysi – mėnesį pradeda Trijų karalių diena. Kai kas šį mėnesį gražiai vadina Trijų karalių mėnesiu. Karalius vedė žvaigždė. Spėliojama, kas tai galėjo būti – planetų persidengimas, akinantis supernovos sprogimas, kometa. Trys Karaliai, ano meto išminčiai, nepagarbino žvaigždės, jie pagarbino tą, kurį žvaigždė nurodė. Jie tarsi atstovauja trims pasaulio kontinentams: Melchioras – Europai, Baltazaras – Azijai, Kasparas – Afrikai (juodaodis). Kiekvienų metų sausio 6 dieną ant durų kreida užrašome K+M+B+. Trys raidės, trys ženklai. Kai kas ženklą + rašo prieš raidę K, o pabaigoje po B nieko neberašo. Man vis tik atrodo svarbus tas trečiasis +, nes jis, uždarantis seką, tampa tarsi kviečiančiu mus prisidėti prie išminčių kelionės.

Vienatvės negalima užpildyti prisiminimais, jie ją tik pagilina

Pokalbis telefonu:

– Prisipažink, liūdėjai?

– Taip, o kas klausia?

Kiekvienas iš mūsų sulaukėme jau daugiau ar mažiau žiemų. Kažkiek jų dar sulauksime. Ką apie prabėgusius metus ir praėjusias žiemas galime pasakyti? Vėl pakartoti – vienodų metų ir vienodų žiemų nebūna. Ir nepaskęskime prisiminimuose, nes jie tik gilina vienatvę.

Kodėl tu sakai, kad tau nepasisekė? Tu juk įgijai patirties.

Ar pasaulyje daugiau liūdesio, ar džiaugsmo? Turėtų daugiau būti džiaugsmo, nes juk aplink apstu netikėtumų. Ir dažnai malonių. Aišku, įveikti įsivyravusį slogutį nėra paprasta. Būna, kad gali užsidegti kambary kiek tik nori lempų, įsijungti radiją, TV ar internetą, bet melancholiškos nuotaikos nenuvysi. „Vėl ne tuos išsirinksime“, – jau iš anksto žinome, nors tie rinkimai spalį.

Koks klausimas dominuos 2020-aisiais? Jų daug. Gal ir šis, skirtas neperrinktiems Seimo nariams: ar priklauso darbuotojams kompensacijos, jeigu jie šalinami iš darbo dėl kompetencijos stokos?

Dar iš vieno ar iš kito kampo išgirstame palinkėjimų Naujiesiems. „Kad vargšai nesirgtų!“ – nori gydytojai. Moterys nori būti gražios. Bet vyrai džentelmenai visada pasakys, jog nėra negražių moterų, yra tik savito grožio moterys.

Ar kas nors palinki humoro jausmo? Nustebsite, vyrai, bet subtilesnį turi moterys. Kad ir tai, jog dailiosios lyties atstovės sklandytojos šluotą pasirinko savo simboliu.

O svarbiausia – žmonės šiandien man atrodo malonesni nei, tarkime, prieš dešimtmetį.

Apie moterų ir vyrų laiką

Yra moterų laikas ir vyrų laikas. Vyrų laikas ryškiai atsilieka nuo moterų. Taigi, kai vaikinas iškart neatrašo, neperskambina ar paskutinį kartą „Myliu tave“ sakė prieš dvi savaites, atminkite, kad tai nereiškia, jog jam nerūpi – tiesiog jam laikas bėga šiek tiek kitaip. Vyrams patinka kardinalesni moterų pokyčiai, nes jiems sunku pastebėti, jeigu jūs tik šiek tiek pasikeičiate, pavyzdžiui, vos vos pakerpate plaukus. Kaip geriausiai moteris gali patraukti vyro dėmesį? Tik būdama savimi. Vyrai įsitikinę, kad moterys žino viską. Nesugriaukite šio mito.

Girdėjau meilę lyginant su draugyste. Palyginimas, manau, meilės naudai. Antra vertus, kartais draugystė turi pranašumų. Negali būti vienpusės draugystės ar draugystės be pagarbos. Jūs nejausite draugiškumo žmogui, kuris nejaučia to paties jums, pasielgęs niekšingai, nebebus jūsų draugas. Meilė gi gali būti be atsako, meilės įkarštis nepaiso mylimo žmogaus bailumo ar net menkystės. Ar dažnai šiandien beišgirstame žodžius „Aš tave myliu“? O jei išgirsime, tai tik neatsakykime „Aš irgi“. Primityvu. Be to, laikas kenkia meilei, o draugystei jis yra parankus. Vis dėlto daugelis tars – kaip be meilės? Ir jie bus teisūs. Muilo operų frazė „Leiskite man pabūti vienai“ įtaigi tik serialuose. Gera turėti daug draugų, bet norisi turėti vieną, savą, patį artimiausią mylimą žmogų. Nors dėl vieno, galimas dalykas, mes nesutarsime. Draugystė puiku, bet esu įsitikinęs, kad negali būti draugystės tarp vyro ir moters. Prieštarausite, bet liksiu įsitikinęs.

Ar matėte savo angelą sargą?

Žiema nors ir turi trūkumų, tačiau yra nuostabus metų laikas. Krintant sniegui, sako, reikia skanauti uogienę – grįžti į pavasarį ir vasarą ar gal tiksliau – vėl jų laukti. Be to, būkime atviri ir pripažinkime, kad kiekvienas metų laikas panašus į mus – jeigu mes liūdni, tai sakome, kad ir metų laikas už langų liūdnas, o jeigu šypsomės, tai aplink mus iškart daugiau šviesos.

Ko labiausiai norėtųsi prasidedančiais metais? Pakeliauti. Štai suprastėjo nuvykimas į Sankt Peterburgą. Maga nukeliauti. Būtinai užsuksiu į Literatų kavinę Nevskio prospekto ir Moikos kampe, kurioje sėdėdavo Gogolis, Dostojevskis, aišku, Puškinas, kuris netoliese gyveno. Dar į grafo Šuvalovo įkurtą ir iki šiol gyvuojantį antikvarą, kuris dabar labiau muziejus nei parduotuvė, bei Majakovskio biblioteką Fontankoje, o ten jau neaplenksiu hercogo Strilickio pastangomis išpuoštos ąžuolo drožinių salės.

Kiekvieną sausį vis prisimenu poetės Aistės Miškinytės eilėraščio „Amsterdame...“ trumputę ištrauką (sakyčiau, haiku): „Jau po švenčių, bet vis dar nuolaidos. [...] / O už tūkstančių šviesmečių / į Žemę pasuka kometa.“

Skaičiau, kad kas trečias šiuolaikinės Didžiosios Britanijos gyventojas tiki savo angelo sargo buvimu ir mano, kad sunkią minutę jis visuomet yra šalia. Pasirodo, dauguma britų tiki stebuklais ir tuo, kad aukštesnės galios gali jiems padėti rasti laimę ir sėkmę. Be to, kas dvidešimtas britas teigia savo akimis matęs savo angelą sargą. Nors į mačiusiųjų dvidešimtuką nepatenku, bet angelais sargais tikiu.

Patinka „Literatūroje ir mene“ spausdinami bičiulio, pasirašančio slapyvardžiu Rolandas Popalme, linksmi pamąstymai. Kad ir šis, bylojantis, jog gyvenime sunku ką nors pakeisti.

Anuo metu aukštieji kunigai su rašto aiškintojais važiavo į atlaidus ir jiems nuleido padangą. Pro šalį ėjo Kindziulis su seniausios profesijos atstovėmis ir padangą pakeitė. „Kaip gaila, kad jie eis į pragarą“, – pagalvojo aukštieji kunigai ir rašto aiškintojai.

Jeigu būčiau pranašas ir porinčiau, kokie bus 2020-ieji, pirmiausia pasakyčiau, jog šiais metais mažai miegosime. Kodėl? Ogi labai paprasta – žiurkės suaktyvėja vakare ir naktį.