„Primiršti tekstai“. NSO

Sovietmečiu buvo toks traukinys pavadinimu „Žuvėdra“, kuris jungė Minską su Talinu. Pradėdamas keliones nuo sostinių Minsko ar Talino, jis prasukdavo ir pro kitas dvi broliškų respublikų sostines – Vilnių bei Rygą ir, aišku, stodavo Šiauliuose. Kartą, vykstant iš Vilniaus į Šiaulius, teko į Rygą iš Minsko vykstantis kaimynas, prisidėjęs pilną lagaminėlį iškarpų iš laikraščių ir žurnalų apie NSO. Jo nuomone, jau tokia tekstų gausa ir toks dėmesys yra pakankamas įrodymas, kad neatpažįstami skraidantys objektai ir su jais atskrendantys ateiviai egzistuoja.

Neseniai Vilniuje šiuolaikinio meno centre MO atidaryta paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“. Joje yra skyrius, primenantis, kas anuomet buvo kalbama ir rašoma apie tuos neatpažįstamus objektus ir ateivius.

Šiandien tekstai apie atskridusius NSO primiršti, be to, taip pat primiršti tekstai apie pasaulio pabaigą, tačiau niekaip nuo scenos nenužengia ekstrasensai, chiromantai, būrėjai, magai, ezoterikai, aurų nustatytojai, karmų lopytojai, okultizmo skleidėjai ir visi panašaus plauko veikėjai. Aš visus juos vadinu ufonautais, nes, mano galva, jie anuomet atskrido su tais NSO, čia užaugo, subujojo ir ėmėsi veiklos. Apsistojo jie net Šiaulių universitete ir čia buvo pradėti dėstyti ezoteriniai mokslai, dėl ko įsižeidė bei supyko mokslų deivė Minerva ir nustojo globoti universitetą. Pasekmes regime. Nors šiaip jau sakoma, kad ekstrasensai yra patys padoriausi žmonės, nes jie niekada nesinaudoja savo gabumais, kad laimėtų loterijose. Bet tik tiek gero ir tegalima apie juos pasakyti.

Pranašai išeina, pasaulis lieka

Mirė pasaulio pabaigų pranašas Haroldas Campingas, tokią pabaigą žadėjęs jau 1994 metais. Vėliau pranašas baugino, kad visuotinio teismo diena ateis 2011 metų gegužę. Dar vėliau sakė suklydęs ir paskelbė naują datą 2011 metų spalį. Tų prognozių vedami daug į pasaulio pabaigą įtikėjusiųjų pardavė savo nuosavybę ir pinigus išleido iki išpranašauto patekimo į dangų. Tiesa, po 2011-ųjų pranašysčių nesėkmės Campingas šiek tiek aprimo ir 2012 metų pasaulio pabaigos nei jis, nei kiti jo kolegos nebepranašavo.

Campingas mirė, tačiau į jo vietą stoja nauji pranašai. Tad, skaitant apie pasaulio pabaigas, iš pačių artimiausiųjų užtikau pranašaujamą 2020 metais. Šią pabaigą pranašauja Jeane Dixon, kuri buvo išpranašavusi JAV prezidento Džono Kenedžio žūtį. Bet tik tas jos spėjimas ir buvo teisingas, kiti – nelabai. Ji pranašavo, kad 1958 metais prasidės III pasaulinis karas, o rusai pirmieji išsilaipins Mėnulyje. Taip pat anksčiau ši aiškiaregė turėjo kitą pasaulio pabaigos datą – 1962 metus.

Kalbant apie pasaulio pabaigą, visgi labiausiai dera vadovautis senaisiais pranašais, kad ir Mikalda, knygos „Mikaldos, Sabijos karalienės, pranašystės“ autore. Mūsų seneliai tą knygą leido iš rankų į rankas. Sako, ji buvo antroji po maldaknygės. „Baisaus teismo diena ateis po didžiųjų atmainų. Praėjus dviem tūkstančiams metų po Mesijo nukryžiavimo, ateis vienas karalius iš Saulėlydžio, arba Vakarų šalies, užkariaus visas šventas vietas ir atvers pagonis į tikrą tikėjimą. Tada žmonės, didelėje prabangoje gyvendami, vėl taps blogi, darys piktus darbus ir tikės netikrais pranašais“, – rašo Mikalda. Atkreipkite dėmesį – „praėjus dviem tūkstančiams metų po Mesijo nukryžiavimo“. Kadangi Mesijas nukryžiuotas būdamas 33 metų, tai nesunku paskaičiuoti – 2033 metais.

Tebesitęsianti kosminė odisėja

Bent man labiau patinka ne pranašautojai, bet fantastai. Jau dešimtmetis, kai miręs „2001-ųjų kosminės odisėjos“ autorius, Britų imperijos riteris, JAV fantastų organizacijos didysis meistras, rašytojas, kūrėjas mokslininkas ir didis pranašas Artūras Klarkas.

2000-ųjų gruodžio 31-ąją jis pateikė XXI a. pranašysčių sąrašą, kuris atrodo štai taip: 2009 m. vienoje iš trečiojo pasaulio šalių sprogs bomba, paskui Jungtinės Tautos priims sprendimą sunaikinti branduolinio ginklo atsargas, 2010 m. bus išplėtota visuotinio elektroninio sekimo sistema, kurios tikslas – įveikti nusikalstamumą, bus sukurti nešiojamieji kvantiniai generatoriai, galintys išgauti energiją tiesiog iš vakuumo, 2012 m. atsiras reguliarūs kosminių lėktuvų reisai, 2014 m. orbitoje bus atidaryti kosminiai viešbučiai, 2015 m. bus išmokta išgauti auksą iš kitų metalų, triumfuos alchemija, 2016 m. bus įvesta bendra tarptautinė valiuta, 2020 m. dirbtinis intelektas prilygs žmogiškajam, Žemėje vienu metu egzistuos dvi proto formos, bet viena iš jų tobulės greičiau, 2021 m. žmonės išsilaipins Marse, 2023 m. bus klonuoti dinozaurai, mažieji bus laikomi kaip naminiai gyvūnai, 2025 m. bus atrasta jutimo organų veiklos sistema, išradimas leis pakeisti akis, nosį ir odą funkcionalesniais dirbtiniais organais, 2036 m. Kinija pralenks JAV pagal bendrąjį vidaus produktą, 2040 m. bus išmokta kurti visų medžiagų ir daiktų molekulių pakaitalus: iš gatvės purvo bus galima gaminti maisto produktus, drabužius, deimantus, pramonė ir žemės ūkis taps nereikalingi, žmonija atsidės menams, lavinimuisi ir pramogoms, 2045 m. bus sukurtas vadinamojo uždaro ciklo būstas, galintis visiškai apsirūpinti energijos ištekliais ir perdirbti atliekas, 2050 m. bus pradėta masiškai taikyti krionizacija – užšaldymas, kuriam ryšis vis daugiau žmonių, norinčių priartėti prie nemirtingumo ir savo akimis pamatyti ateitį, 2051 m. Mėnulyje bus pradėtos kurti gyvenvietės pensininkams, kuriems gydytojai patars gyventi nedidelės gravitacijos sąlygomis, 2090 m. prasidės ledynmetis, žmonija ims intensyviai deginti kurą, kad sukurtų šiltnamio efektą, 2095 m. bus sukurti aparatai, judantys šviesai artimu greičiu.

Jei Mikalda tiesiai šviesiai pranašauja pasaulio pabaigą, tai Artūras Klarkas – amžinas optimistas.

Dar nėra taip buvę, kad kaip nors nebūtų

Vieni pranašai aiškina, jog gamta taps itin palanki žmogui: nebus jokių audrų, didesnių šalčių ar karščių, o ką jau ten bekalbėti apie žemės drebėjimus, potvynius ir t. t., kita dalis gi teigia, kad vyks kur kas daugiau stichinių nelaimių negu įprastai. Dėl katastrofų, tai yra laivų, lėktuvų, traukinių bei atominių ar cheminių sprogimų ir pan., pranašai irgi vienas kitam prieštarauja: vieni prognozuoja ramius laikus, o kiti mini būsiant begalę tragedijų. Įsivaizduoju, kad astrologai žiūri į lubas ir svarsto, kokį horoskopą sugalvojus.

Pastebėjau, jog pranašai labiausiai reikalingi turčiams ir vargšams, vidurinioji klasė apsieina be jų. Nors išimčių būna. Net keista, kad, atrodo, šiaip jau protingai mąstantys kai kurie mano bičiuliai dieną pradeda nuo horoskopų, priglunda prie televizoriaus ekrano, vykstant laidoms su ekstrasensais. Žiū, džiūgauja jie – išsipildė. Ir kas čia nuostabaus, juk turi kažkas vienaip ar kitaip įvykti. Anot linksmojo kareivio Šveiko, „dar nėra taip buvę, kad kaip nors nebūtų“.

Bičiuliai sako Chaimui, jog iš patikimų šaltinių girdėję, kad jis metęs gerti. Chaimas atsako, jog gali būti su jais dar atviresnis – nemetė.

Tekstus apie ekstrasensus mėgstu baigti istorija, kaip vienas ekstrasensas gyrėsi galintis, žiūrėdamas televizorių, užhipnotizuoti tiesiogiai žinias skaitantį pranešėją ir tas ištars jo norimus žodžius. Su daug kuo susiderėjo, sutarė, kokius žodžius pranešėjas turės pasakyti, ir laukia. Tiesioginis eteris, žinios prasidėjo, visi susikaupę, ekstrasensas rankomis mojuoja ir pranešėjas tikrai ima ir ištaria sutartus žodžius. Visi sveikina ekstrasensą, o tas susirenka išloštus pinigus ir išbėga dalytis su pranešėju...

Ir pačiai pabaigai – viltingas pamąstymas, jog gal kada nors atskris į Žemę koks nors skraidantis objektas ir atgabens čia tokių ekstrasensų, kurie galės pasakyti, kaip tapti laimingiems.