Priimtas kitų metų biudžetas: kokios išmokos didės, o kur reikės susiveržti diržus?

Seimas antradienį galutinai pritarė kitų metų valstybės biudžetui.

Po priėmimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 85 parlamentarų, prieš – 48, susilaikė – 3.

Seimo nariai prieš priimant biudžetą buvo pateikę 76 pasiūlymus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas teigė, kad jautrios socialinės grupės pajus kitų metų biudžeto naudas.

„Kiek buvo išsakyta baimių, nuogąstavimų, kad nebus rasti sprendimai, nebus rasti finansai švietimui, kultūros darbuotojams, kitiems, bet visi sprendimai rasti. Žinoma, visada norėtųsi daugiau, bet per trejus metus visoms sritims buvo didinami tiek atlyginimai, tiek įvairios socialinės išmokos, taip ir su šiuo biudžetu, socialinės grupės tikrai pajus didėjimą“, – Seimo posėdyje sakė V. Ąžuolas.

Parlamentarė Aušrinė Armonaitė kitų metų biudžetą pavadino skurdo biudžetu.

„2019 metai Lietuvos ekonomikai buvo puikūs. (...) Tokiomis augimo sąlygomis galėjome sukurti vieną geriausių pasaulyje švietimo sistemą. Galėjome sveikatos sistemą padaryti prieinamą žmonėms, o socialines paslaugas geriau veikiančias. Tačiau ši valdžia pasiūlė ne ambicingos ir augančios Lietuvos biudžetą, o vargo biudžetą“, – sakė A. Armonaitė.

Seimas pritarė Prezidentūros siūlymui didinti senjorų pensijas nuo ateinančių metų sausio 1 d. Bazinės pensijos indeksavimui papildomai skiriama 31,8 mln. eurų. Bendrai vidutinė senatvės pensija kitais metais didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euros (nuo 364,5 iki 397 eurų).

Taip pat pritarta Seimo narių siūlymui išmokoms vaikams mokėti. Vaiko pinigai padidės 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų), o Vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų – 20 eurų (nuo 20 iki 40 eurų). Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.

Taip pat pritarta nemokamam aukštojo mokslo bakalauro studijų finansavimui. Tam 2020 m. skiriama 4 mln. eurų. Dar 1 mln. eurų skiriama kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymui užtikrinti ir finansinėms paskatoms, siekiant optimizuoti valstybinių ir savivaldybių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičių, sukurti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) numatyta 800 tūkst. eurų didinti asignavimus ir skirti juos darbo priemonėms gesinant gaisrus. Taip pat pritarta ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pasiūlymui skirti PAGD dar papildomus 3 mln. eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad Seime svarstant Stambios prekybos mokesčio ir Finansų rinkos dalyvių mokesčių įstatymų projektus buvo nuspręsta padaryti pertrauką, taip pat priimti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, papildomai apmokestinantys kredito įstaigų pelną, o motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įsigaliojimo terminas numatomas nukelti į 2020 m. liepos 1 d., Vyriausybė pritarė siūlymui patikslinti 2020 m. biudžete numatytas pajamas jas sumažinant 30 mln. eurų.

Po pirmojo biudžeto projekto svarstymo Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė nepritarti teiktam įstatymo projektui, nes sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.

Audito komitetas taip pat nepritarė kitų metų biudžeto projektui. Komiteto išvadose teigiama, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau, nei planuota, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama, į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitete, skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei Vyriausybės numatyta suma.

2020 m. biudžeto įstatymo projekte numatytas 0,2 proc. BVP valdžios sektoriaus perteklius.