Priešiškos dezinformacijos taikiniai – NATO, nelegali migracija ir Lietuvos užsienio politika

Šių metų spalio mėnesį fiksuotas išaugęs neigiamos informacinės veiklos aktyvumas. Spalio 1 – 31 dienomis Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 430 unikalių neigiamos informacinės veiklos atvejų (rugsėjį fiksuoti 405 atvejai). Didžiausios neigiamos informacinės veiklos dėmesio sulaukė su gynyba, konstitucijos pagrindų apsauga bei užsienio politika susijusios temos, pastebima Lietuvos kariuomenės pranešime.

Lyginant su rugsėjo mėnesiu, gynybos ir NATO temų plitimas priešiškoje informacinėje aplinkoje išlaikė augimo tendenciją. Informaciniai incidentai šia tema sudarė daugiau nei trečdalį visos spalio mėnesio skleistos dezinformacijos srauto. Toliau buvo tęsiamos prieš Aljansą nukreiptos priešiškos žinutės, aktyviai platintos rugsėjį vykusių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2021“ metu. Be to, NATO, kaip taikinys, aktualizuotas ir dėl gausių nacionalinės bei tarptautinės reikšmės įvykių gynybos sektoriuje. Ypač tam įtakos turėjo Aljanso sprendimas panaikinti aštuonių Rusijos nuolatinės atstovybės prie NATO darbuotojų akreditacijas ir iš esmės sumažinti šią atstovybę. Po šio sprendimo Rusija pranešė iš viso nutraukianti diplomatinius ryšius su NATO, o jos informacijos šaltiniuose tai buvo įvardinta kaip dar viena Šaltojo karo pradžia.

Dar vienas taikinys sulaukęs priešiškos informacinės veiklos eskalacijos buvo spalio 21 – 22 d. Briuselyje vykęs NATO gynybos ministrų susitikimas ir jo metu pasirašyta NATO Inovacijų fondo steigimo deklaracija. Rusijos žiniasklaidoje buvo teigiama, kad Aljansas visiškai prarado ryšį su realybe ir neva „tvirtina naują planą, kaip atremti tariamai galimą Rusijos puolimą.“ Toliau vystytas naratyvas, kad NATO yra pasenusi ir nereikalinga organizacija. O galimybė, kad Rusija ketina pulti Baltijos valstybes, yra neva „siaubo istorijos“, kurios naudojamos lėšoms iš Aljanso šalių narių biudžeto surinkti.

Spalio 13 – 22 d. Lietuvoje vykusios karinės pratybos „Geležinis Vilkas II“ taip pat sulaukė aštrios reakcijos. Nors, viena vertus, buvo siekiama menkinti Lietuvos karinius pajėgumus, tačiau ir toliau buvo formuojamas Lietuvos bei NATO, kaip agresorių, įvaizdis, teigta, kad siekiama provokuoti Rusiją ir Baltarusiją, didinti militarizaciją ir „nežabotą karinę galią“ prie Sąjunginės valstybės sienų.

Lietuvos užsienio politika Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu – tradiciškai dar vienas taikinys, sulaukęs didelio neigiamos informacinės veiklos dėmesio spalio mėnesį. Viena iš aktyviai informaciniam spaudimui prieš Lietuvą išnaudotų temų – Baltarusijos režimo vykdomas nelegalių migrantų gabenimas prie Lietuvos ir Lenkijos sienų.

Siekta formuoti Lietuvos kaip žmogaus teisių nepaisančios, nedemokratinės ir žiauriai besielgiančiais su nelegaliais migrantais šalies įvaizdį. Tariamų „faktų“ teikimą visą mėnesį užtikrino Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto pranešimai valstybinės propagandos kanaluose. Skleista melaginga informacija apie Lietuvos pasieniečių veiksmus, dėl kurių neva žuvo Šri Lankos pilietis ir smurtą patyrė Irako piliečiai. Rusijos ir Baltarusijos informaciniame lauke buvo kryptingai eskaluojamos gyvenimo sąlygų ir elgesio su migrantais Lietuvoje temos, teigta, jog Lietuvos ir Lenkijos pasieniečiųųveiksmai šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises ir pagrindinius tarptautinius dokumentus.

Baltarusijos ir Rusijos šaltiniuose Lietuva ir kitos Vakarų valstybės taip pat kryptingai kaltintos siekiu destabilizuoti padėtį Baltarusijoje bei užgrobti valdžią šioje šalyje. Buvo teigiama, kad „Baltarusijos žmonės kariauja dėl išlikimo prieš piktadarius ir politinius nusikaltėlius, kurie vadovauja Lenkijai, Lietuvai ir daugeliui kitų šalių“. Lietuvos kariuomenės pranešime pastebima, kad pastaruoju metu Baltarusijos valstybinė propaganda, vadovaudamasi vėlyvojo sovietmečio klišėmis, nuosekliai stengiasi sukurti taikių Baltarusijos žmonių ir agresyvių „kolektyvinių Vakarų“ (dažniausiai turimos mintyje ES ir NATO) priešpriešos naratyvą.

Savo ruožtu Rusijos valdininkų retorikoje Lietuva tradiciškai buvo vaizduojama kaip neva žlugusi, rusofobiška, nesavarankiška bei nacių nusikaltėlius šlovinanti valstybė, kurios politiniam elitui būdinga ryški nuolatinė neapykanta Rusijos atžvilgiu. Teigta, kad Baltijos šalių „politiniai režimai“, daugelį metų praktikuoja amerikiečių rusofobišką požiūrį ir, priešingai savo pačių interesams, naikina santykius su Rusija.

ELTA