Prieš šventes – biudžeto planavimo įkarštis

„Šių metų viršplaninės biudžeto lėšos sieks apie 1,4 mln. Eur“, – žiniasklaidai penktadienį vykusiame susitikime teigė Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas ir Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas. Anot jų, pirmiausia viršplaninės lėšos bus panaudotos gruodžio mėnesio atlyginimams, kurie praėjusios kadencijos Tarybai formuojant šiųmetinį biudžetą nebuvo suplanuoti.

Viršplaninės lėšos – atlyginimams

A. Bogdanovas priminė, kad prieš dvejus metus buvo priimta įstatyminė nuostata, pagal kurią viršplaninės lėšos yra skirstomos išplėstinėse seniūnaičių sueigose. „Žinoma, siūlymus teikiame mes. Nuo pat darbo pradžios siekėme subalansuoti biudžetą. Tad iš viršplaninių lėšų norime skirti reikalingas lėšas atlyginimams už gruodžio mėnesį. Iš esmės seniūnaičiai tam pritarė. Maloniai nustebino jų sąmoningumas. Kitu atveju atlyginimus būtų tekę mokėti jau iš kitų metų biudžeto, kas nėra „sveika“, būtų pažeidžiama įstatyminė bazė“, – kalbėjo daug laiko seniūnaičių išplėstinėms sueigoms pastaruoju metu skyręs A. Bogdanovas. Jis pridūrė pažadėjęs seniūnaičiams daugiau į jų sueigas negrįšiąs su atlyginimų klausimais, nes yra ir svarbesnių sričių, kur ypač reikalingos viršplaninės lėšos.

Darbo užmokesčiui bus panaudotos ne visos viršplaninės lėšos, dalis liks įvairioms programoms, kurios nėra orientuotos tik į vieną ar kitą seniūniją, naudą pajus visos bendrai. „Pavyzdžiui, lėšos vaikų vasaros stovykloms, darbo su jaunimu organizavimui, verslo skatinimui ir pan. Viršplaninės lėšos bus automatiškai perkeliamos į kitus metus, jų nebūtina išleisti per likusias metų dvi savaites“, – sakė Administracijos direktorius.

Poreikiai viršija įplaukas

Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas pasidžiaugė, kad kol kas pagal Seime svarstytą biudžeto projektą matyti, kad kitąmet rajono biudžetas turėtų didėti 10 mln. Eur. Anot jo, tai labai svarus didėjimas, tačiau dar sparčiau auga biudžetinių įstaigų poreikiai, kurie jau dabar siekia 13 mln. Eur. „Pirmiausia įgyvendinsime svarbiausius infrastruktūrinius projektus, ką esame įsipareigoję padaryti“, – užtikrino B. Markauskas.

Tiek jis, tiek Administracijos direktorius A. Bogdanovas teigia matą ir kaip patobulinti biudžeto planavimo procesą. „Kaip politikai, Administracijos vadovai prisiimame pernelyg daug atsakomybės. Reikėtų jos daugiau perduoti pačioms biudžetinėms įstaigoms ir Administracijos skyriams“, – įsitikinę B. Markauskas ir A. Bogdanovas.

„Atėmus iš biudžeto privalomąją išlaidų dalį (ją sudaro vykdomi infrastruktūros projektai, atlyginimų, valdymo išlaidos, socialiniai poreikiai ir pan.) kasmet vidutiniškai lieka 100 000 Eur skirstomųjų lėšų. Tačiau akivaizdu, kad mes negalime žinoti, kuriai, pavyzdžiui, švietimo įstaigai labiau reikia interaktyvios lentos ar konvekcinės krosnelės. Todėl sieksime, kad pirmiausia kiekviena švietimo įstaiga susidėliotų savo 3 metų prioritetinių reikmių sąrašą. Vėliau kartu su kitomis švietimo įstaigomis ir Švietimo skyriumi spręstų, kam ir ko dabar labiausiai reikia“, – paaiškino planus mero patarėja Toma Tuzovaitė-Markūnienė. Tokiu būdu baigtųsi nuolatinis pageidavimų koncertas, kai įstaigos nuolat kreipiasi į Savivaldybę ir prašo lėšų savo poreikiams užtikrinti. „Jei atsirastų viršplaninių lėšų, pasiėmę įstaigų prioritetų sąrašus iškart matytume, kam pirmenybė“, – teigė Savivaldybės vadovai, kurių nuomone, šis principas išguitų ir „myliu-nemyliu“ įstaigų vertinimo kriterijų. Ketinama atlikti ir analizę, kurios įstaigos ir kokią finansinę injekciją iš Savivaldybės jau yra gavusios pastaraisiais metais.

Pajudės infrastruktūros projektai

Infrastruktūros gerinimo projektai – vienas iš didžiausių valdančiųjų galvos skausmų. Vicemerė Audronė Balnionienė pasakojo, kad 2018 m. gegužės 31 d. (tuomet Administracijos direktorius buvo Sigitas Karbauskas) buvo pasirašyta Partnerystės sutartis su Savivaldybe ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). „Joje parašyta, kad atsižvelgiant į tai, jog Priekulėje bus įgyvendinamas miesto viešųjų erdvių sutvarkymo projektas, finansuojamas iš ES fondų, projekto partneriai – Savivaldybė ir LAKD – sudaro sutartį, kurioje numato sutvarkyti ir Klaipėdos gatvę mieste. Tad sutartyje projekto partneriai numatė, jog statybos darbus – šaligatvius, apšvietimą, lietaus nuotekas, įvairias eismo reguliavimo priemones savo ir ES lėšomis įrengs projekto vykdytojas, t. y. Savivaldybė. LAKD įsipareigojo tik pakloti asfalto dangą ir įrengti kelio bortą. Preliminari šių darbų kaina buvo kiek daugiau nei 3 mln. eurų, o Savivaldybės dalis siekė per 2 mln. eurų“, – dėstė A. Balnionienė.

Anot jos, Priekulės viešųjų miesto erdvių sutvarkymo projektas ir Klaipėdos gatvės rekonstrukcija – tai du tarpusavyje nei darbais, nei lėšomis nesusiję projektai. Viešosios miesto erdvės bus tvarkomos iš ES lėšų. ES dalis – 82 proc., arba 744 tūkst. eurų, Savivaldybės – 18 proc., arba per 160 tūkst. eurų. Pagal šį projektą planuojama sutvarkyti žaliąsias miesto erdves, įrengti suoliukus, viešąjį tualetą, paviljonus turgavietėje ir kt. Šiuo metu ieškoma rangovo. „Tuo metu Klaipėdos gatvės rekonstrukcija dar vienas atskiras projektas. Pagal partnerystės sutartį jį savo lėšomis turėjo įgyvendinti Savivaldybė ir LAKD“, – sakė Savivaldybės vadovai. Jie džiaugiasi, kad nuolatiniai vizitai į Automobilių kelių direkciją davė rezultatų: „Pasiekėme, kad už numatytą sumą bus įgyvendintas ne vienas, bet mažiausiai 7 projektai: sutvarkytas minėtas Klaipėdos gatvės ruožas Priekulėje; rajoninio kelio ruožo Karklėje ties „Pasakos“ stovykla kapitalinis remontas; 2021-ųjų metų pradžioje turėtų prasidėti ir dalies kelio Gargždai–Kretinga kapitalinis remontas; kapitalinio remonto sulauks ir Klaipėdos gatvės ruožas, einantis per Kretingalės miestelį; vyksta derybos ir dėl dar trijų projektų Sendvario, Veiviržėnų, Gargždų seniūnijose. Jau kitų metų biudžete bus numatyta 300 000 Eur šių projektų įgyvendinimo pradžiai.

Gargždų kultūros centras – be antstato

Gargždų kultūros centrą ketinama modernizuoti, tačiau atsisakant antstato idėjos. „Nenorime papildomai auginti sąmatos, nuspręsta nekeičiant išorės konstrukcijos ją atnaujinti, sutvarkyti. Viduje perplanuoti erdves, kad atsirastų naujų vietų repeticijoms. Be to, Kultūros skyrius bus perkeltas į pagrindinį Administracijos pastatą, tad atsilaisvins dar keletas kabinetų“, – sakė Administracijos direktorius A. Bogdanovas. Pašnekovai pastebėjo, kad suplanuotame antstate vėl buvo numatyta nemažai kabinetų, o labiau norima orientuotis į erdves meninių kolektyvų repeticijoms.

„Be to, turime siekiamybę Gargžduose projektuoti naują bibliotekos pastatą, tuomet kultūrininkams liktų pakankamai vietos. Dėl to keičiame bendrąjį planą, tai užtruks pusmetį. Tačiau visa tai kol kas tik svajonė“, – akcentavo meras B. Markauskas.

Paklausti, kaip paminės didžiąsias metų šventes su Administracijos darbuotojais, atsakė, jog šventinis renginys vyks Priekulės kultūros centre jau šį penktadienį. Jame dalyvaus nemažas būrys Administracijos darbuotojų, Tarybos narių. Tęsiama tradicija didžiųjų metų švenčių proga kiekvienam darbuotojui skirti 100 Eur premiją („į rankas“).

KITA NUOMONĖ

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos opozicijos narys Sigitas KARBAUSKAS: „<...>Administracijos direktorius be Tarybos pritarimo negali pasirašyti jokios sutarties nė už 1 eurą, ką jau kalbėti apie kelis milijonus. Partnerystės ar bendradarbiavimo sutartys su Automobilių kelių direkcija yra įprasta praktika, kai Savivaldybė imasi tvarkyti erdves, kurios formaliai ar biurokratiškai priklauso Kelių direkcijai. Šis atvejis kaip tik toks – buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis Priekulės viešųjų erdvių atnaujinimo projektavimui, nes Kelių direkcija planavo atnaujinti Priekulės Klaipėdos gatvę, o Savivaldybė priėmė sprendimą teikti paraišką gauti ES finansavimą projektui „Priekulės miesto atvirų viešųjų erdvių sutvarkymas“ per Regionų plėtros tarybą ir atnaujinti šalia šios gatvės esančias viešąsias erdves.

  A. Balnionienė kalba apie projektą, kai Tarybos sprendimu, ne mano įsakymu ar pasirašyta sutartimi, dar 2015 m. buvo pritarta paraiškų, kuriose numatyta pritaikyti Vėžaičių ir Priekulės teritorijas viešiesiems poreikiams teikimui pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socia­linės įtrauktiems didinimas ir kova su skurdu“ priemonę „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“.

  Kadangi Partnerystės sutartis su Lietuvos Automobilių kelių direkcija buvo pasirašyta prieš pradedant projektuoti viešąsias erdves, įvertinti, kokia bus viso projekto darbų vertė, buvo neįmanoma, į šį klausimą turėjo atsakyti projekto sprendiniai.

  Buvo planuojama, kad iš ES lėšų projekto vykdymui gausime apie 800 tūkst. eurų finansavimą. O kitą dalį pinigų pagal situaciją ir poreikį pridėsime iš Savivaldybės biudžeto. Tam būtų reikalingas atskiras Tarybos sprendimas, todėl teorinių 2 mln. eurų ir nebuvo galima nei planuoti, nei numatyti biudžete. Savivaldybė biudžeto lėšomis įsipareigojo prisidėti ne mažesne nei 60 tūkst. 300 eurų suma. Buvo planuojama, kad visi papildomi projektų darbai, kurių vertė viršys skiriamą finansavimą, turės būti apmokami skiriant papildomas Savivaldybės biudžeto lėšas. Tam būtų reikalingi ir nauji Tarybos sprendimai.“