Prieš šimtmetį gimęs meilės ir Tėvynės dainius

„Aš – beržas.
Lietuviškas beržas,
Išbridęs
Iš pievų nakties,
Sustojau

Šios „lietuviško beržo“ Pauliaus Širvio eilės, skambėjusios Lapelių kaimo bendruomenės salėje, dar kartą privertė susimąstyti apie taurius jausmus – meilę, ilgesį, vienatvę…

Poetas Paulius Širvys gimė rudens pradžioje, bet simboliškai teisinga, kad poeto, apdainavusio Lietuvos gamtos grožį, ilgesį jai ir meilę, 100-ąsias gimimo metines Čiobiškio seniūnija nusprendė minėti Vasario 16-osios – Lietuvos gimtadienio išvakarėse.

Ankstyvoje paauglystėje Paulius Širvys liko visiškas našlaitis. Per kelerius metus jis neteko abiejų tėvų. Rašytiniuose jo gimtojo krašto – Rokiškio – šaltiniuose minima, kad poetas nemėgo atvirauti apie iškilusius sunkumus. Po skaudžios netekties jo jaudulį ar sunkmečius išduodavo „širviškas“ mostas – staigiu judesiu braukiami styrantys plaukai, o po to atversta plaštaka nušluostomas veidas. Našlaičio dalia prieš šimtmetį buvo sunki, trūko ne tik meilės bei užjautimo, teko užsidirbti ir duonos kąsnį.

Salų žemės ūkio mokykla bei joje veikiantis literatų būrelis stebėjo Pauliaus Širvio kaip poeto gimimą. „Turėdamas šimto litų piemens algelę, atėjau į Salų žemės ūkio mokyklą. Maitindamasis duona ir druska, galvojau ištempti iki mokslo metų pabaigos. Nebūčiau ištempęs ir pusmečio“, – rašoma autobiografinėje V. Kriaučiūno sudarytoje knygoje „Pabūkime kartu“. Po Salų mokyklos Paulius mokslus tęsė Vilniaus pėstininkų karo mokykloje bei lankė literatūros kursus Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institute.

Tragiškas poeto laikmetis – Antrasis pasaulinis karas. Kovodamas lietuviškosios divizijos mūšiuose, pateko į vokiečių belaisvių mirties stovyklą bei dirbo priverstinius darbus Vokietijoje. Po karo ir sunkių sužeidimų grįžo į Lietuvą ir ilgą laiką laikraščiuose bei žurnaluose dirbo žurnalistu. Būtent tuo gyvenimo periodu Respublika pažino jo eiles. Poezijos posmai, kuriuos šiomis dienomis skaitome mes, persmelkti gilių jausmų, ilgesio, nelaimingos meilės, bohemiško gyvenimo akimirkomis, vienatve bei begaliniu romantiškos sielos atspindžiu.

Daugelį eilių bei pagal Pauliaus Širvio žodžius parašytų dainų turėjome puikią progą išgirsti Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro Čiobiškio filialo organizuotame renginyje poeto Pauliaus Širvio 100-osioms gimimo metinėms skirtoje meninėje kompozicijoje. Renginyje poeto eiles skaitė Lionginas Juzėnas ir Almantas Piškinas, o jo žodžiais įdainuotas dainas atliko Čiobiškio filialo ansamblis „Liepelė“, liaudiškos muzikos kapela (vadovė Vida Dambrauskienė) bei moterų vokalinis ansamblis „Lyra“ (vadovė Inga Strakauskienė). Pauliui Širviui atminti šokį skyrė mažieji Lapelių kaimo bendruomenės šokių kolektyvo „DESSO“ šokėjai (vadovė Erika Svirskienė).

Renginio metu žiūrovai galėjo pasigrožėti Čiobiškio seniūnijos gyventojų tapybos darbais parodoje „Aš beržas – lietuviškas beržas“.

Andželika Bagočiūnienė

Nuotraukos autorės