Prieš pirmąjį Maisto tarybos posėdį jos narių lūkesčiai – skirtingi

Maisto tarybai penktadienį renkantis į pirmąjį posėdį, Eltos kalbinti maisto gamintojų ir perdirbėjų atstovai tarybos veiklai kelia skirtingus tikslus. Jei maisto gamintojai kalba apie galimus disbalansus tiekimo grandinėse, perdirbėjai tikina pirmiausia sieksiantys išsiaiškinti, ar jų dalyvavimas tarybos veikloje nepažeidžia konkurencijos teisės.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Vytautas Buivydas teigė, kad organizacija siūlys valstybei daugiau investuoti į maisto produktų gamybos pajėgumus ir palengvinti tam tikrą ūkininkams tenkantį reguliavimą.

„Per paskutinį dešimtmetį keitėsi ūkių struktūros, jie modernizavosi, augo, fabrikai ir pardavėjai lygiai taip pat investicijas ir paramas gavo. Kada mes į tą bendrą grandinę pasižiūrime, atrodo, kad ūkininkai liko labiausiai nuskriausti“, – Eltai aiškino V. Buivydas.

„Šimtai milijonų skiriama į produkcijos perdirbimą ir, jeigu mes nematome rezultatų, reikia kažką daryti. Galbūt tada reikėtų skatinti kooperaciją tarp ūkininkų, apie ką dažnai kalbame, (…) taip pat supaprastinti sąlygas realizacijai užaugintos produkcijos“, – pažymėjo jis.

ŽŪR vicepirmininko teigimu, dėl ūkininkams taikomų reikalavimų maisto tiekimo grandinės pailgėja, dėl ko nukenčia tiek patys ūkininkai, tiek vartotojai.

„Šiandien tikrai yra griežti reikalavimai ir jeigu ūkininkas, pasiskerdęs jautį, jis negali parduoti šaldytos mėsos, nes yra tik kelios įmonės Lietuvoje, kurios tai gali daryti. (…) Gal reikėtų žiūrėti, kodėl ūkininkai negali padaryti trumpųjų grandinių ir ieškoti būdų tai paskatinti“, – dėstė V. Buivydas.

Perdirbėjai turi klausimų dėl konkurencinės teisės

Maisto perdirbėjus atstovaujančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) direkcijos vadovė Raminta Radavičienė sako, kad sektoriaus atstovai pirmiausia sieks išsiaiškinti, ar jų dalyvavimas Maisto taryboje nenusižengia konkurencijos teisei. Jos teigimu, buvo pateiktas prašymas posėdyje dalyvauti Konkurencijos tarybos atstovams.

„Mes labai norime tikėti, kad nepažeisime konkurencijos taisyklių diskutuodami toje taryboje, nes išties yra labai daug skaudžių istorijų, kurios verčia rizikas vertinti ir imtis prevencijos veiksmų“, – Eltai aiškino R. Radavičienė.

„Mūsų buvo reikalavimas, kad dalyvautų posėdžiuose Konkurencijos taryba. Panašu, kad irgi atsiranda tokios nuostatos“, – pridūrė ji.

LPK direkcijos vadovė tikino, kad nepalaikytų bandymų kontroliuoti kainas, jeigu tokių veiksmų būtų siūloma imtis. R. Radavičienė išsakė lūkestį, kad Maisto taryba būtų padorios diskusijos vieta, kurioje atskiri sektoriai apsieitų be konfliktų.

„Norėtųsi, kad tai nebūtų platforma sistemos dalyvių kiršinimui – prekybininkų, gamintojų, perdirbėjų. Norėtųsi, kad tai būtų abipusė diskusija“, – pabrėžė ji.

Per steigiamąjį penktadienio Maisto tarybos posėdį ketinama patvirtinti tarybos nuostatus, aptarti veiklos kryptis.

Nors nuostatuose numatyta, kad taryba rinksis ne rečiau kaip kartą į metų ketvirtį, siekiant užtikrinti efektyvesnį darbą tikimasi, kad posėdžiai bus organizuojami dažniau.

Kaip anksčiau teigė premjeras Gintautas Paluckas, Maisto taryba rūpinsis kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebės importo konkurenciją su vietos produkcija.

Planuojama, kad Maisto taryba siūlys sprendimus, kaip skaidrinti maisto prekių kainodarą, Vyriausybės prašymu svarstys teisės aktų sektoriuje projektus, teiks išvadas ir rekomendacijas.

Po 4 atstovus taryboje turės Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) ir Žemės ūkio rūmai.

Po vieną atstovą turės Vyriausybės kanceliarija, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, Žemės ūkio duomenų centras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimų vystymo institutas.

Po vieną vietą Maisto taryboje taip pat teks Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų, mėsos perdirbėjų, Prekybos įmonių ir paukštininkų asociacijoms bei asociacijai „Lietuvos maisto pramonė“ ir Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“.

Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK), Vartotojų teisių apsaugos taryba, Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ naujojoje taryboje irgi turės po vieną atstovą.

I. Hofmanas yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.