Prieš partijos steigimą apsišarvavusi tyla, Živilė Pinskuvienė prabilo

Praėjusiame „Širvintų krašto“ numeryje rašėme apie naujos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos steigiamąjį suvažiavimą. Naujai įkurtos centro kairės politinės jėgos pirmininko Gedimino Kirkilo pavaduotojomis išrinktos Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė ir Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė. Ne vienas žinomas širvintiškis. Dar prieš partijos įkūrimą paprašėme Ž. Pinskuvienės atsakyti į kelis klausimus apie partiją ir pokyčius, kuriuos ji atneš šalies politiniame gyvenime. Tuomet sulaukėme atsakymo, kad komentarų galime tikėtis po kovo 24 d. Tad šiandien jau galime savo skaitytojams pateikti mūsų rajono merės nuomonę.

- Praėjusį savaitgalį įkurta nauja Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Matome Jus šalia jos lyderio G. Kirkilo. Kaip pakomentuotumėt savo vaidmenį šioje partijoje?

- Aš ir daugelis mūsų Širvintų rajono žmonių esame šios partijos steigėjai ir kūrėjai.

- Nuo ko viskas prasidėjo?

- 14 metų priklausiau Darbo partijai. Per tuos metus atiduota daug jėgų, daug darbų padaryta. Įgijau nemažai politinės patirties, o svarbiausia - susibūrė puiki komanda. Skatinama partijos narių, kandidatavau ir buvau išrinkta Darbo partijos pirmininke. Kartu su kolegomis tikėjome, kad partija eis demokratiniu keliu. Tačiau visi iškelti tikslai buvo sužlugdyti į partiją sugrįžus jos steigėjui V. Uspaskichui, sukėlusiam tikrą suirutę. Esminis dalykas, kad aš noriu būti su žmonėmis, o V. Uspaskich mato tik „dažnius“. Nepagarba, vergvaldiškas požiūris, visiškai priešingas deklaruojamai filosofijai, nulėmė sprendimą, kad traukiamės.

Tiek man, tiek mūsų komandai nereikia vaidybos, spektaklio. Mes gyvename tikrovėje ir norim realiais darbais padėti Lietuvos žmonėms. Mūsų daug ir mes norime veikti, o ne aklai vykdyti kažkieno nurodymus.

- Jau tuomet viešojoje erdvėje sklandė spėliojimai apie galimą naują partija Lietuvoje. Tačiau Jūs įkūrėte visuomeninį judėjimą?

- Kurį laiką buvau pasinėrusi į apmąstymus, nebuvau jokios partijos narė. Tačiau reikėjo judėti į priekį. Tiek man pačiai, tiek žmonėms, tikintiems manimi. Tuomet kilo mintis įkurti visuomeninį judėjimą „Drauge kurkime Širvintų krašto ateitį“. Judėjimas yra nepartinė visuomeninė organizacija, jungianti nemažai ir nepartinių žmonių. Kaip ir bet kuri bendruomenė ar asociacija, ji gali dalyvauti įvairiuose projektuose. Būtent taip ir veikia judėjimas. Lietuvoje yra pavyzdžių ir politiniais tikslais susibūrusių judėjimų. Tačiau yra daug atsakomybės ribų ir veiklos aiškumo trūkumų. O tai kai kuriais atvejais nulemia neigiamus procesus, kokius dabar matome Anykščiuose ar Šiauliuose.

- O kaip vertinate viešus V. Uspaskicho pasisakymus Jūsų atžvilgiu?

- Jie visiškai nieko nereiškia. Taip ir vertinu. V. Uspaskicho „mokslas“ ir aukštos materijos, apie kurias šneka, yra labai toli nuo jo veiksmų. Savo ilgamečius partijos kolegas išvadinti „pirdylomis“? Žmones, daug pasiekusius savo darbu (turiu omeny ir Vydą Gedvilą, buvusį Seimo pirmininką, Lietuvos moterų krepšinio rinktinės trenerį, ir Kęstutį Daukšį - ne tik Seimo narį, ūkio ministrą, bet ir daugybę darbo vietų sukūrusį verslininką, profesorę, habilituotą mokslų daktarę Žanetą Simanavičienę ir daug kitų). Todėl vis daugiau žmonių ir nusisuka nuo V. Uspaskicho.

- Visgi sugrįžkime prie Lietuvos socialdemokratų darbo partijos. Kodėl būtent ją pasirinkote?

- Matome, kokia įtempta ir iškreipta darosi politinė situacija Lietuvoje. Save laikančios klasikinės partijos daro viską, kad išbalansuotų politinę sistemą. Vyksta beprasmė kova už partijų ir jų lyderių įtaką ir tampa labai panašu, kad taip siekiama iškreipti pagrindinius demokratijos principus. Vietoj to, kad susitelktų darbui, visos pastangos nukreipiamos į tai, kaip vienas ant kito sukurti kokią komisiją, patikrinimą, ką išsiaiškinti, apie ką pasiaiškinti.

Atrodo, kad žmonės neegzistuoja. Ir tai yra baisu. Lietuvai reikalingas stabilumas. Būtent todėl sulaukusi pasiūlymo iš patyrusių, valstybiškai mąstančių politikų (turiu omeny Gediminą Kirkilą, daug mūsų rajonui padėjusi buvusį Susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių, Rimantę Šalaševičiūtę ir kt.), pasitarusi su Širvintų žmonėmis, savo komanda, bendrai nusprendėme, kad prisidedame kartu kuriant naują centro kairės pažiūrų partiją.

- Tad koks yra partijos tikslas?

- Mes esame tvirtos nuomonės, kad partija yra politinė jėga, kuri turi dirbti žmonėms, atstovauti jų interesus. Tai nėra ta platforma, skirta asmeniniams tikslams, kovoms už lyderystę. Kaip ir buvo kalbama steigiamajame suvažiavime, kova ir konkurencija gali būti tik už Lietuvą, už žmogų.

- Ar nebijojote, kad dėl to Jums prilipdys perbėgėlės etiketę?

- Pradėti reikėtų nuo to, kad gyvename laisvoje Lietuvoje ir kiekvienas turime teisę rinktis: eiti į politiką ar neiti, dalyvauti pažiūras atitinkančios partijos veikloje ar ne. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad perbėgimu ar partijos keitimu mūsų apkaltinti niekas negali. Tiek aš, tiek mano komandos žmonės pasirinkome kelią KURTI naują partiją.

- Tačiau naujajai partijai yra prikišamas postų vaikymasis, o buvęs Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas socialdarbiečius netgi pavadino „sąvartynu“. Kaip vertinate tokius pasisakymus?

- Lietuva ir jos žmonės iš šių politikų jau girdėjome, kad esame „runkeliai“, o dabar jau ir „sąvartynas“. Tačiau, sutikite, kad iškalbinga, jog į steigiamąjį naujosios partijos suvažiavimą iš visos šalies atvyko 678 delegatai, atstovaujantys 4497 šios partijos steigėjus. Taigi, naudodami tokius žeminančius epitetus, šie veikėjai tiesiog žemina daugelį Lietuvos žmonių.

Nėra akli ar trumparegiai Lietuvos žmonės. Gerai prisimename, kad ir dabartinę kandidatę į prezidentus Viliją Blinkevičiūtę pažadėję socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą, socialdemokratai kažkada atsiviliojo iš Naujosios Sąjungos...

Žmonės tikrai dar puikiai prisimena, kaip pats J. Olekas, keisdamas Sveikatos apsaugos ministro kėdę į Krašto apsaugos ministro postą, savo auksiniais šaukštais kabino visuomenei makaronus. Mus kritikuojantis ponas su peteliške kariuomenei šakutes pirko po 184, kiaurasamčius - po 70, duonriekius peilius - po 142, sietelį - už 161, samtelius - po 243-258 eur! Mums to nereikia. Geriau jau būsime “runkeliai”, kurie duoną raiko su kelis eurus kainuojančiais peiliais, bet nesemsime auksiniais samčiais makaronų kartu su Oleku.

Suprantu, kad ilgus metus sėdėdamas rūmuose, jis negali nusileisti iš tų „aukštumų“. Dar kartą noriu pabrėžti - Lietuvos socialdemokratinės darbo partija buvo įkurta tam, kad atstovautų Lietuvos žmonėms. Ne „elitui“ su auksiniais šaukštais, bet gyvenančiam, dirbančiam, besistengiančiam žmogui.

- Jūsų nuomone, kokiai partijai reikia priklausyti, kad išvengtumėt nuolatinio puolimo, kokį Jūs patiriant, atrodo, iš visų pusių?

- Jau įprasta, kad pas mus Lietuvoje galioja dvigubi standartai. Socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas, panoręs nuversti dabartinę Vyriausybę, Aukščiausiojo teismo buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir pirmosios instancijos teismas jam buvo skyręs 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams. Štai tokie žmonės Lietuvoje išrenkami partijų lyderiais. Tačiau apie juos niekas nerašo, šios temos niekas neeskaluoja. Viskas lyg ir normalu. Mano manymu, tiesiog atstovauja kažkokiam klanui ir priklauso „teisingai“ partijai. Mano atveju jokių teistumų ir jokios baudžiamosios atsakomybės niekada nėra buvę. Tačiau viešojoje erdvėje nuolat klijuojamos išgalvotos etiketės. Tai ir yra dvigubi standartai. Yra tinkami ir netinkami žmonės. Niekada nepriklausiau jokiems klanams, niekas man už nugaros niekada nestovėjo ir už „vadžių“ manęs niekas netampys. Aš su komanda pasiekiau tokį žmonių pasitikėjimą, kad galime dirbti nepriklausomai.

- Ar nemanote, kad dabartinė politinė šalies situacija kalba apie tai, kad tradiciškai laikomi didžiausiais priešais socdemai ir konservatoriai iš tikrųjų eina išvien?

- Tai akivaizdžiai matosi nuo pat pirmos dienos, kai G. Paluckas atėjo vadovauti socdemams. Sunkiai suvokiama, kaip galima taip radikaliai pakeisti pažiūras - juk jis buvo aktyvus konservatoriško jaunimo atstovas, o tapo „nuoširdžiu“ socialdemokratu!

Niekas nenori prisiminti kaip Lietuvą valdė Kubiliaus konservatoriai. Į tokią Lietuvą vėl mus nori atvesti senelio pastatytas Gabrielius Landsbergis, einantis išvien su socdemu G. Palucku.

Manau, kad Lietuvai jau užtenka „besišypsančių berniukų“ politikos. Pažiūrėkite, kas dabar vyksta Seime. Buvo kalbama - reikia užleisti kelią ir valdžią jauniems. Nepraėjo nė dveji metai ir matome, ką tie jauni ir patys sau gražūs jaunuoliai mums duoda. Visa Lietuva ūžia dėl konservatoriaus Mykolo Majausko galimai nučiupinėtų mokinukių, Laurynas Kasčiūnas - šventoji dvasia - vaikšto po STT, purvinų rankų po „baltosiomis pirštinėmis“ neatsiplauna Tadas Langaitis ir t.t.

Aš esu už tai, kad jaunystė turi eiti kartu su patirtimi. Būtent tokį tandemą formavome naujojoje Lietuvos socialdemokratų darbo partijoje. Gedimino Kirkilo komandos politinė patirtis ir mūsų jaunystė bei energija Lietuvos žmonėms yra puiki alternatyva, kuri daugeliui priimtina. Nepaisant to, kad žiniasklaida išvien su politologais visiems aiškino, kokia naujoji partija yra nereikalinga, žmonės savo nuomonę išreiškė. Ir ją puikiai įrodo tai, kas įvyko praeitą savaitgalį. Į steigiamąjį Lietuvos socialdemokratų darbo partijos suvažiavimą atvyko virš 600 steigėjų, tarp kurių ir daugelis širvintiškių.