Prieš debatus J. Bidenas ir D. Trumpas siūlo skirtingas vizijas dėl JAV vaidmens pasaulyje

Artėjant pirmiesiems, ketvirtadienį numatytiems, prezidentiniams debatams, Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas siūlo skirtingas vizijas dėl JAV vaidmens pasaulyje.

D. Trumpas per 2017–2021 metų kadenciją skelbė lozungą „Amerika pirmiausia“ ir laikėsi labiau izoliacianistinio požiūrio į pasaulį, kai tuo metu J. Bidenas, kuris atėjo į Baltuosius rūmus 2021 metais, kalbėjo, kad „Amerika grįžo“ ir siekė atgaivinti santykius su sąjungininkais. 

Nepaisant nesutarimų daugeliu esminių klausimų, abu prezidentai turi ir bendrų įsitikinimų.

Pavyzdžiui, jiedu pasisakė už JAV pajėgų pasitraukimą iš Afganistano, matydami karą kaip nevertą toliau tęsti dėl didelių karių aukų ir finansinės naštos. Tačiau jiedu kritikavo vienas kitą dėl įgyvendinimo.

Rusija ir Ukraina

J. Bidenas vadovavo tarptautinėms pastangoms paremti Ukrainą po to, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į kaimyninę šalį, nepaisydama jo tiesioginių perspėjimų.

Su J. Bideno palaikymu JAV Kongresas patvirtino 175 mlrd. JAV dolerių (163,6 mlrd. eurų) karinę ir finansinę paramą Ukrainai.

Dabartinis šalies prezidentas buvo atvykęs netikėto vizito į Kyjivą praėjusiais metais. Be to, jis yra pavadinęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „žiauriu tironu“.

Tuo metu D. Trumpas yra išreiškęs skepticizmą dėl paramos Ukrainai, sakydamas, jog mano, kad Rusija laimės. Jo šalininkai Kongrese kelis mėnesius vilkino vėliausią karinį paketą.

D. Trumpas taip pat gyrėsi, kad gali greitai užbaigti karą. Jo patarėjai kalbėjo apie paliaubų siekį, galbūt perspėdami Ukrainą, kad pagalba sumažės, nebent ji leisis į kompromisus dėl jos sienų.

Tuo metu J. Bidenas yra įsitikinęs, kad tik Ukraina turėtų spręsti dėl savo ateities.

Anksčiau D. Trumpas yra viešai žavėjęsis V. Putino asmenybe. Be to, respublikonui buvo paskelbta apkalta, kai prieš 2020-ųjų rinkimus jis blokavo karinės paramos paketą Ukrainai mainais į kompromituojančią informaciją apie J. Bideno šeimą.

Artimieji Rytai

D. Trumpas per savo prezidentavimą buvo uolus Izraelio rėmėjas ir perkėlė JAV ambasadą į Jeruzalę, kurią palestiniečiai regi kaip būsimą šalies sostinę.

D. Trumpas apkaltino J. Bideną, jog šis, jo žodžiais, apleido Izraelį. Tačiau dabartinis prezidentas jau seniai save laiko Izraelio gynėju ir sulaukė kritikos iš savo Demokratų partijos kairiojo sparno dėl paramos, įskaitant ginklus ir rezoliucijų vetavimus Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Vis dėlto J. Bidenas buvo susirėmęs su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Bendžaminu Netanjahumi) dėl palestiniečių civilių aukų ir įšaldė vieną ginklų siuntą.

Nors D. Trumpas matomas kaip labiau vanagiškų pažiūrų, jis taip pat kritikavo B. Netanyahu, kaltindamas jį už tai, kad neužkirto kelio spalio 7-osios „Hamas“ atakai. Ši jo kritika siejama su tuo, kad Izraelio lyderis greit pripažino J. Bideno pergalę 2020 metų prezidento rinkimuose.

Respublikonas ir jo žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) D. Trumpo kadencijos pabaigoje pasiekė „Abraomo susitarimus“, pagal kuriuos Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Marokas normalizavo ryšius su Izraeliu. Tai buvo pirmasis naujas arabų paskelbtas pripažinimas per dešimtmečius.

J. Bidenas kaltino D. Trumpą sugriovus susitarimą su Iranu dėl branduolinio ginklo programos ir pasitraukus iš susitarimo, kuris buvo pasiektas vadovaujant Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijai.

D. Trumpas tvirtina, kad pats susitarimas nebuvo pakankamai tvirtas ir savo ruožtu oponentą kaltina iš esmės pasidavus jo atgaivinimo klausimu.

Kinija, Š. Korėja ir sąjungininkai

Abu prezidentai apibūdino Kiniją kaip didžiausią ilgalaikę JAV varžovę ir stengėsi sulaikyti Pekiną, tačiau tai darė skirtingai.

J. Bidenas kai kuriose srityse ėmėsi griežtesnių veiksmų prieš Kiniją, įskaitant visišką puslaidininkių eksporto draudimą. Visgi jis taip pat kalbėjo apie tai, kad svarbu, jog konkurencija neperaugtų į konfliktą, ir bendradarbiauti tam tikrose srityse, tokiose kaip kova su klimato kaita.

J. Bidenas praėjusiais metais surengė gana draugišką viršūnių susitikimą su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

D. Trumpas apibūdino Kiniją kaip priešą ir žadėjo smarkiai padidinti muitus. Tačiau jis taip pat tvirtino, kad Xi Jinpingas, anot jo, yra geras draugas.

Respublikonas dažnai gyrė autoritarinius lyderius, sakydamas, kad, neva, įsimylėjo Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną (Kim Čen Uną). Buvęs prezidentas su Kim Jong Unu susitiko tris kartus ir per asmenišką diplomatiją sumažino įtampą, tačiau nepasiekė ilgalaikio susitarimo.

D. Trumpas savo ruožtu priekaištavo Vakarų demokratiniams sąjungininkams, kurie, jo manymu, nesąžiningai gauna naudos iš JAV.
Kampanijos metu jis užsiminė, kad skatins Rusiją „daryti, ką nori“, jei NATO sąjungininkės „neapmokės (savo) sąskaitų“, referuodamas į karines išlaidas.

Kalbant apie demokratą J. Bideną, jis, anot valstybės sekretoriaus pavaduotojo Kurto Campbello (Kurto Kembelo), žada stiprinti partnerystę su sąjungininkais ir draugais