Prieš augančią prekybą džiovintomis musmirėmis gydytojai jaučiasi bejėgiai

Prasidėjęs grybų sezonas kai kam padės prisidurti prie atlyginimo ar pensijos – voveraičių, lepšių, baravykų ir kitų grybų pardavėjai pasirodo turgavietėse ir šalikelėse. Tačiau Lietuvoje vis dažniau prekiaujama ir nuodingais grybais.

Lietuvos miškuose augančios nuodingosios musmirės yra brangesnės net už baravykus. Musmirės, kaip skelbia socialiniuose tinkluose jų nusipirkti ieškantys lietuviai, naudojamos savigydos tikslais. Vieša paslaptimi tapęs ir kitas šio grybo tikslas prekyboje – nuodingose musmirėse yra psichodelikų, padedančių jas valgantiesiems legaliu būdu apsvaigti.

Plinta naujas svaiginimosi būdas

Pardavimų portalas Skelbiu.lt, metams bėgant, vis labiau lūžta nuo nuodingųjų musmirių prekeivių skelbimų. Portale galima nusipirkti ne tik patį grybą, bet ir atskirų jo dalių, yra galimybė pirkti ir įvairiu pavidalu: tabletėmis, milteliais, jau apdorotų, vakuumuotų musmirių.

„Paskirtis: gerinti miegą, nuotaiką; nuimti stresą ir skausmą; padeda susitvarkyti su priklausomybėmis; dvasiniam gydymui. Man asmeniškai padėjo surasti šviesą dienoje, džiaugsmą kasdienybėje“, – skelbia vienas iš portalo prekeivių.

Tiesa, tokie musmirių prekeiviai, kaip vaistinėse vaistininkai, netgi yra nurodę saugų musmirių kapsulių naudojimo skaičių arba gramų kiekį per dieną, tačiau apsirūpina ir savisauga.

„Vartojimas: 1 g dieną. Rekomenduojama neviršyti paros normos. Informacija apie produktą yra informacinio, akademinio pobūdžio ir nėra skirta gydyti sveikatos sutrikimus“, – rašo kitas prekeivis.

„Neatsakome už šalutinius poveikius dėl netinkamo naudojimo. Musmirės neskirtos vartoti maistui“, – rašo trečias prekeivis.

Paklausa su metais didėja

Už nuodingąsias musmires ir jų gydomąsias savybes lietuviai yra linkę pakloti dideles pinigų sumas. Už kilogramą musmirių asmuo gali sumokėti net iki 600 Eur, už 100 gramų – 60 Eur.

„Raudonosiomis musmirėmis prieš ketverius metus pradėjau domėtis, pradėjau rinkti, ruošti ir profilaktiškai vartoti. Praėjusiais metais išėjo taip, kad jų tiek pririnkau, kad pradėjau pardavinėti“, – portalui Alfa.lt pasakojo Mindaugas Žilionis.

Vyras prisipažino esantis dizaineris, mėgstantis fotografuoti. Grybavimą ir fotografiją sujungęs į vieną darbą, sukūręs tinklalapį ir pradėjęs prekiauti pačiomis musmirėmis, nė nesitikėjo, kad sulauks tokio žmonių susidomėjimo.

„Jeigu atvirai, tai nesitikėjau tokios paklausos ir tokio dėmesio. Pačiam netikėta, kad sulaukiau susidomėjimo. Žmonės net iš užsienio mane susiranda, prašo atsiųsti“, – grybo paklausą komentavo M. Žilionis.

Prekyboje nemato problemos

Tiek mikologai, tiriantys musmirių savybes, tiek toksikologai, gydantys apsinuodijusius asmenis, sutinka, kad musmirės teikia daugiau žalos negu naudos. Tačiau, pasak M. Žilionio, tinkamas šio grybo naudojimas žmogui nekelia jokios grėsmės.

„Raudonoji musmirė yra vaistinis grybas. Tai nėra kažkoks haliucinogenas ar narkotikas. Dažniausiai ja žmonės domisi stresui, įtampai, nerimui nuimti. Jie tokiu būdu sprendžia nemigos problemas, kadangi gyvename įtampoje, lėkime, tai čia ir bando ieškoti kitų būdų, kaip atsipalaiduoti“, – sakė M. Žilionis.

Be bandymo atsipalaiduoti, anot prekeivio, yra ir kitokių tipų žmonių, savais tikslais ieškančių musmirių prekyboje.

„Žmonės labai domisi, norėdami atsisakyti priklausomybių. Nuo raudonųjų musmirių nesivysto priklausomybė. Dar yra smalsučiai. Jie nori išbandyti kažką naujo, išbandyti substancijas. Tiems, kurie bando vadinamuosius haliucinogeninius grybus, aš iš karto pasakau, kad raudonoji musmirė nėra skirta haliucinacijoms sukelti. Jos neskirtos pakaifuoti. Čia yra rimtas grybas, su kuriuo reikia elgtis atsargiai“, – teigė vyras.

Paklaustas, ar nejaučia atsakomybės už tai, kad prekiauja nuodingais grybais, M. Žilionis neslėpė atsakomybės nejaučiantis. Jo požiūriu, internetas pilnas informacijos apie šiuos grybus ir žmonės pas jį pirkti ateina jau žinodami, ko nori ir kaip grybą naudoti.

„Žmonės, kurie perka, dažnai būna pasidomėję arba dažniausiai jau būna naudoję. O tas saugumas – kiekvienas atsako pats už save. Juo labiau yra daug informacijos, viskas atvira, viskas vieša ir legalu. Žmogus gali ir „Coca-Colos“ nusipirkęs prigerti ir turėti problemų. Čia kaip ir visos vaistažolės, visi vaistai. Kiekvienas vaistas turi savo ribas“, – sakė M. Žilionis.

Gydytojai numoja ranka

Informacijos viešojoje erdvėje, susijusios su musmirėmis, tikrai yra apstu. Tačiau tai dar nereiškia, jog ji yra patvirtinta specialistų. Žurnalistų kalbinti specialistai atsako į klausimus apie nuodingus grybus ir ragina jų nenaudoti.

Tiesa, žiniasklaidoje matyti, kad žurnalistų Lietuvoje šia tema yra daugiausiai kalbinamas Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius. Po šio straipsnio išaiškėjo, kodėl.

Portalui Alfa.lt susisiekus su dviem toksikologais Gabija Laubner-Sakalauskiene ir Robertu Badaru bei mikologe Reda Iršėnaite, nė vienas iš jų atsakyti į klausimus apie grybo naudą ar žalą sveikatai komentuoti nesiryžo.

„Tai yra labai rimtas dalykas. Nesaikingas vartojimas bet kokio grybo, kuris turi toksinų, nuodų ar tuo labiau medžiagų, sukeliančių psichinį poveikį organizmui, yra labai neatsakingas dalykas. Ir jis tikrai nėra be jokių šalutinių poveikių ar pasekmių“, – teigė Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja R. Iršėnaitė.

Klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner-Sakalauskienė teigė neturinti laiko komentarui, nemažai kartų davė kitoms žiniasklaidos priemonėms komentarų šia tema, o paklausta, ar sutinka su prekeivio M. Žilionio požiūriu, sukritikavo.

„Neuždrausi musmirėms augti. Net nežinau, ką pasakyti, žmogus komentuoja, kuris net pasiskaityti negali“, – atsakė G. Laubner-Sakalauskienė.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas R. Badaras nenorą komentuoti išreiškė teigdamas, kad šioje kovoje gydytojai prieš visuomenę visuomet pralaimės.

„Mano požiūris yra nuobodžiai klasikinis ir tautai nepriimtinas. Aš tas pasakas jau girdėjęs nuo seno. Man nesinori su psichonautais veltis į diskusijas, nes tai viena iš diskusijų, kuriose gydytojai pralaimės. Grybas mirtinas nėra, nebent su retomis išimtimis. Bet komplikacijos būna rimtos. Tokių pacientų savo skyriuje turime daug. Šiemet buvo vienas toks įvykis, bet paprastai vasarą jie ir prasideda. Vienas po kito važiuoja“, – teigė R. Badaras.

Draudimas prekiauti būtų svarstytinas

Kaip teigė toksikologė G. Laubner-Sakalauskienė, vis tik musmirėms uždrausti augti neįmanoma. Tačiau, pasak Seimo narės Agnės Širinskienės, drausti pavojingais sveikatai ir gydytojų nepatvirtintais grybais prekiauti tikrai būtų galimybė.

„Jeigu žiūrėtume į prekybos taisykles, visus įstatymus reglamentuoja Europos Sąjunga (ES). Net jeigu mes ir įtvirtintume tokį draudimą, tai jis negalėtų galioti įvežimui iš ES. Tam, kad būtų išimtys iš to bendro prekių judėjimo, būtina notifikavimo sistema. Šią sistemą Lietuva taiko kanapiniams produktams, praėjusioje kadencijoje taikė bambalių prekybos ribojimui. Tačiau notifikavimas yra ilgas procesas. Jeigu mes kalbame apie grėsmes šiai vasarai, tai nerealu per tokį trumpą laiką notifikuoti. Žiūrint į ateitį, bandyti gauti išimtį ir apriboti prekybą tikrai reikia“, – sakė A. Širinskienė.

Iš politikės lūpų kritika krito ir į Sveikatos apsaugos ministerijos daržą. A. Širinskienė neslėpė apmaudo – socialiniuose tinkluose pati pastebi augančią musmirių prekybos paklausą, tačiau stebisi informacijos iš valstybinių institucijų trūkumu.

„Aš visuomet už tai, kad viskas vyktų teisiniu keliu ir išlaikant procedūras. Šiuo atveju Vyriausybei pradėti diskusiją ir tarnyboms kreiptis dėl notifikavimo. Taip pat reiktų paklausti sveikatos apsaugos ministro – kodėl nėra tarpinstitucinės komunikacijos, ypač Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, ir kodėl nėra bandoma kalbėti apie išimtis, kurios būtų šios problemos ilgalaikis sprendimas?“ – komentavo Seimo narė.

Savigyda toli nenuvedė

Portalas Alfa.lt primena, kad praėjusių metų rugsėjį Lietuvoje nuskambėjo šešiasdešimtmečio vilniečio istorija, susijusi su raudonosiomis musmirėmis.

Vyras, prisivalgęs musmirių, buvo atvežtas į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę dėl jų sukelto psichozės priepuolio. Tuomet vyras tikino, kad nuodingus grybus valgė tam, kad geriau miegotų ir būtų sveikesnis.

„Vyras buvo itin haliucionuojantis, psichomotoriškai susijaudinęs, agresyvus ir neadekvatus, drebantis. Nesiorientavo aplinkoje, laike. Pacientą teko panardinti į dirbtinę komą intubuoti“, – tuomet portalui Lrt.lt sakė G. Laubner-Sakalauskienė.