Priėmus įstatymus dėl partnerystės, V. Landsbergio, LVŽS grasina trauktis iš susitarimų

Jei Seimas priims Civilinės sąjungos įstatymą, o Vytautą Landsbergį pripažins oficialiu šalies vadovu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija grasina trauktis iš susitarimų tarp partijų.

Apie tai antradienį Seime pranešė opozicinės frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas, priminęs, jog šiuo metu partijos yra finišo tiesiojoje dėl susitarimų gynybos ir nacionalinio saugumo bei bendros užsienio politikos klausimais.

„Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pareiškia oficialiai – jei bus įstatymų projektai priimti, mes iš šių susitarimų išeiname. Todėl, kad tada sąjunga nemato prasmės su kažkuo kažką pasirašinėti, ypač su tais, kurie terorizuoja Seimą iš vidaus“, – sakė D. Gaižauskas.

LVŽS, anot politiko, „atsakingai priiminėja įstatymus“, taip pat vieni pirmųjų pasisakė dėl finansavimo krašto apsaugai didinimo iki dviejų procentų, išreiškė palaikymą krašto apsaugos, gynybos, civilinio saugumo, pilietinio pasipriešinimo klausimais.  

„Susitarimas, kuris bus teikiamas pasirašyti vėliau, gali būti taip, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasitrauks ir prašys pasitraukti kitų opozicijos partijų“, – teigė politikas.

Jo teigimu, laužomi susitarimai tarp pozicijos ir opozicijos, kuriuose buvo sutarta, jog karo Ukrainoje fone nebus priiminėjami įstatymai bei projektai, priešinantys visuomenę.

„Matome, kad valdantieji teikia partnerystės įstatymo projektą, kuris sulaukė didžiulio susipriešinimo Lietuvos istorijoje – lietuviai pradėjo rinktis prie Seimo netgi tokios dienomis, kaip Vasario 16-oji, Sausio 13-oji, Kovo 11-oji. 72 procentai pasisakė, kad nepritaria partnerystės įstatymui. Akivaizdu, kad šis įstatymo projektas ne vienija, o priešina“, – teigė D. Gaižauskas.

Pasak Seimo nario, priešpriešą sukelia ir įstatymo projektas, kuriuo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis prilyginamas šalies prezidentui.

„Niekas nekvestionuoja Vytauto Lansbergio padarytų darbų Lietuvai atkuriant mūsų nepriklausomybę. Visi supranta, visi žino, ir žino, kad buvo Aukščiausiosios Tarybos primininkas. Teisės departamentas yra pasisakęs, kad toks teikimas paskelbti vadovu nerenkant žmonėms prieštarauja Konstitucijai“, – teigė politikas.

Šių įstatymo projektų teikimas, anot D. Gaižausko, rodo, jog „įvyko sandoris tarp valdančiųjų, greičiausiai, konservatorių“.

„Jei palaikysim jūsų partnerystės įstatymą, kurių tik sąvoką pakeitė liberalai su „laisviečiais“, jūs palaikykite mūsų Aukščiausiosios Tarybos, mūsų patriarcho, kaip valstiečiai sakome, karūnavimą, paskelbimą valstybės vadovu“, – sakė D. Gaižauskas.

Anot jo, priėmus šiuos įstatymo projektus visuomenėje vėl kils nepasitenkinimo banga, o karo Ukrainoje fone būtina vienybė.

Šiuo metu Seime rengiami du nacionaliniai susitarimai – dėl krašto apsaugos ir gynybos bei dėl užsienio politikos.

Pirmuoju vietoje prezidento siūlymo skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) būtų konstatuotas šiemet pasiektas įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. BVP, o tolesnis gynybos finansavimas būtų siejamas su krašto apsaugos sistemos ir kariuomenės poreikiais. Taip pat būtų įtvirtintas siekis nuosekliai didinti šauktinių skaičių, nenustatant visuotinio privalomojo šaukimo. 

Užsienio politikos susitarime daugiausiai diskusijų kelia santykių su Kinija bei Taivanu formuluotės, Europos strateginės autonomija ir Laisvės partijos siūlymas nustatyti procentą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris būtų skiriamas užsienio politikai.

Partijos rugsėjį jau yra pasirašiusios susitarimą dėl švietimo, tačiau „valstiečiai“ kaltina valdančiuosius nesilaikant jo nuostatų, skubinant bendrojo ugdymo, profesinių mokyklų pertvarką.

BNS