| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Priekulės muzikos mokykla, prieš 7 metus atsilaikiusi prieš reorganizaciją, šiemet vėl susitelkė ginti savarankiškumą. Juridinio asmens statusą turinčią neformaliojo ugdymo įstaigą rengiamasi reorganizuoti, prijungiant ją prie Gargždų muzikos mokyklos. Tai daroma taupant administravimo lėšas, o priekuliškių manymu, dėl kažkieno politinių ambicijų. Rajono Savivaldybės tarybos nariai rytojaus posėdyje svarstys šį klausimą.
Svarstymo neatidėjo
Prieš kelerius metus atsilaikiusi prieš reorganizacijos skersvėjus Priekulės muzikos mokykla su miesto bendruomene vėl susitelkė.
„Mums svarbu, kad būtų išsaugotas Muzikos mokyklos savarankiškumas su teise nepriklausomai veikti, priimti su ugdymo įstaigos darbu susijusius sprendimus. Vaikų, jaunimo užimtumo poreikis rajone auga, planuojama plėsti popamokinę veiklą, užimtumo centrų tinklą, bet ruošiamasi mūsų Muzikos mokyklą prijungti prie Gargždų muzikos mokyklos“, – stebėjosi Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė. Ji akcentavo, jog atstovauja seniūnijos gyventojų nuomonei.
Pasak seniūnės, šioje teritorijoje per pastarąjį dešimtmetį gyventojų skaičius išaugo iki 9 328. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje daugėja mokinių.
„Reikėtų atsižvelgti, jog Priekulės kraštas – išskirtinis, tai istorinio Mažosios Lietuvos regiono dalis, – kalbėjo D. Bliūdžiuvienė. – Reikėtų Muzikos mokyklos programoje daryti esminių pakeitimų, reikėtų ją plėsti: šalia muzikos turėtų atsirasti dailė, drama ar kitos sritys.“
Praėjusią savaitę seniūnė kartu su Muzikos mokyklos ir miesto bendruomenių atstovais atvyko į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto komisijos posėdį, tačiau, anot jų, savo argumentų negalėjo išdėstyti. „Į diskusijas su mumis nesileido. Klausimas bus svarstomas Savivaldybės tarybos posėdyje“, – sakė pašnekovai. Priekuliškiai ketino prašyti, kad šį projektą atidėtų ir leistų jiems įrodyti, jog bendruomenė gali prisidėti prie išlaidų mokinio ugdymui mažinimo.
Priekulėje ugdymas brangesnis
Mokyklos bendruomenės tarybos pirmininkė Sandra Matulionienė apmaudžiai ištarė, jog tik dabar išgirdo priekaištą, kad priekuliškio mokinio neformalus ugdymas apie 700 eurų brangesnis nei Gargždų muzikos mokykloje. „Tai pagrindinis argumentas, kad reikia mažinti administravimo išlaidas. Betgi iki šiol nežinojome, kad toks brangus mūsų vaikų ugdymas ir negalėjome prisidėti prie šių išlaidų mažinimo“, – apgailestavo ji.
Priekulės muzikos mokykloje mokosi 79 mokiniai, bet, anot priekuliškių, galėtų ir daugiau, nes pageidaujama dailės, dramos klasių. „Mokinių skaičius nedidinamas, nors bendruomenė auga. O juk ugdant daugiau vaikų, išlaidos mažėtų. Gargždų muzikos mokykloje žymiai daugiau disciplinų, o čia tik fortepijono, smuiko, akordeono, saksofono, gitaros klasės“, – dėstė S. Matulionienė.
Siūlo pavadinti Vydūno vardu
Muzikos mokyklos profsąjungos pirmininkė Regina Tulickienė akcentavo, jog ši įstaiga iš dešimties numatytų reorganizuoti – vienintelė neformaliojo ugdymo. S. Matulionienė antrino, jog kitos savivaldybės sugeba išlaikyti dvi muzikos mokyklas. „Mūsų mokiniai garsina Priekulę Lietuvoje – džiaugiamės tuo“, – kalbėjo Priekulės seniūnaitė Inga Sausienė.
„Per 5 metus 36 ugdytiniai tapo tarptautinių konkursų laureatais, trims įteikta Ernsto Vicherto premija. Mums labai svarbu išlaikyti savarankiškumą. Mūsų biudžetas mažiausias, – teigė mokyklos direktorius Arvydas Rimkus.
„Mus palaiko ir Priekulės miesto gyventojai – apie 400 pasirašė, kad nenori, jog prijungtų prie Gargždų muzikos mokyklos“, – teigė priekuliškiai.
Lietuvos menų ir mokslo asociacijos „Vydūno šviesa“ įkūrėjas ir prezidentas Vilimantas Zablockis, Priekulės seniūnijos gyventojas, akcentavo, jog gina Priekulės miesto garbę: čia turi būti Muzikos mokykla. „Lankupiuose yra Vydūno senelių kapas. Ten numatyta įamžinti jų atminimą, Priekulėje reikėtų įamžinti Vydūno, jo vardu pavadinus Muzikos mokyklą, – kalbėjo V. Zablockis. – Lankupiai taptų traukos centru, turistai užsuktų ir į šią mokyklą. Čia galėtų vykti edukaciniai užsiėmimai. Taigi būtų projektų, būtų ir pinigų. Reikia mąstyti, o ne tik pinigus skaičiuoti.“
– Optimizuojant švietimo įstaigų veiklą rajone paliestas ir neformaliojo ugdymo įstaigų valdymas. Šiuo metu turime dvi muzikos mokyklas rajone su dviem direktoriais, dviem buhalteriais ir sekretorėmis. Mano manymu, tokia prabanga atima galimybę daugiau lėšų skirti moksleivių ugdymui ir jų gebėjimų vystymui. Be to, Priekulės muzikos mokyklos vieno mokinio krepšelis apie 600 eurų didesnis nei Gargždų muzikos mokykloje. Beje, tokią sumą mes išleidžiame vieno moksleivio neformaliajam ugdymui sporto, futbolo mokykloje ar laisvalaikio centre.
Pertvarkos tikslas yra nešvaistyti be reikalo valdymo lėšų ir suvienodinti ugdymo planus ir galimybes visiems rajone besimokantiems muzikos mokyklose vaikams. Šiuo metu priekuliškiai sako, kad jie neturi tokių programų, kurias turi Gargždų muzikos mokykla. Siekiame, kad sąlygos būtų vienodos. Tokiu būdu mes tik pagerinsime Priekulės moksleivių muzikinio ugdymo kokybę. Šiandien turime skyrius Veiviržėnuose ir Endriejave, tikimės tokį skyrių įsteigti Kretingalėje ir reorganizuoti Priekulės muzikos mokyklą. Šiuo metu visuose Gargždų muzikos mokyklos skyriuose ugdymas vyksta pagal vienodą ugdymo programą.
Švietimo, kultūros ir sporto komitete šis klausimas buvo išdiskutuotas, dalyvavo Priekulės muzikos mokyklos, seniūnijos, visuomenės ir pedagogų profsąjungos atstovai, pasisakė visi norintieji, pateikė argumentus ir išsakė nuomones. Buvo ir politinių pasisakymų, tikriausiai siekiant pasikelti reitingus.
Šio komiteto posėdyje taip pat buvo svarstyta ir kitų formaliojo švietimo įstaigų reorganizacija. Buvo aptariamos galimybės optimizuojant valdymą pagerinti ugdymo kokybę ir įstaigų finansavimą.
Puikiai suprantu, kad permainos yra sunkus procesas, todėl kviečiu susiklausymui ir argumentų kalbai. Emocijos ir siekis išlaikyti vieną ar kitą darbo vietą nepagerins ugdymo kokybės ar įstaigos finansinės padėties. Juk mūsų visų tikslas yra, kad visi Klaipėdos rajono vaikai turėtų vienodas sąlygas ugdymui ir popamokinei veiklai.
– Penkis dešimtmečius jau suskaičiavusiai, savo tradicijas turinčiai Priekulės mokyklos bendruomenei sunku kalbėti apie galimus pasikeitimus. Vietos politikų mintis yra ta, kad, sujungus dviejų muzikos mokyklų administravimą į vieną, Priekulės muzikos mokykla gyvuotų kaip gyvavusi, taupydama administravimo išlaidas. Sutaupytos lėšos atitektų tos pačios Priekulės muzikos mokyklos visų esančių 80 mokinių ugdymo kokybės gerinimui.
O kiek gi kainuoja Priekulės muzikos mokyklos pamokos vienam mokiniui per mėnesį? 15, 225 ar 240 eurų? Skaičiai skirtingi, bet visi atsakymai teisingi: 15 eurų moka tėvai, 225 eurų sumokama iš Savivaldybės biudžeto ir vieno vaiko muzikos pamokos kainuoja apie 240 eurų kas mėnesį. Matematika paprasta, vieno vaiko 9 mėnesių mokslai kainuoja apie 2 200 eurus, kurių 94 procentus skiriama iš Savivaldybės biudžeto. Gargždų muzikos mokykloje vieno vaiko mokymo kainos vidurkis yra apie 1 500 eurų. Nevertinu, ar tai daug, ar mažai, cituoju tik skaičius.
Sujungus mokyklas, didesnė įstaiga visuomet patrauklesnė pritraukti išorinėms lėšoms ir didesnėmis galimybėmis. Aukštus mokinių pasiekimus rodanti, kasmet organizuojanti respublikinį festivalį „Festum organorum“, tarptautinį gospel muzikos festivalį, Jungtinį Lietuvos vaikų choro projektą, Klaipėdos krašto muzikos festivalį „Linksmieji klavišai“ bei dalyvaujanti gausybėje konkursų ir festivalių Gargždų muzikos mokykla būtų gera sinergija su Priekulės muzikos mokyklos pedagogų iniciatyvumu ir gera patirtimi. Pasistengiant išsaugoti priekuliškiams taip svarbų Priekulės mokyklos, o gal net suteikiant Vydūno vardą. Bet tai yra vietos valdžios ir tarybos narių apsisprendimo reikalas. O aš visada sakau ir sakysiu, kad svarbiausia yra vaiko ugdymo kokybė, o ją veikia reikiama materialinė bazė, kūrybingas mokymas, dėmesys mokytojų kvalifikacijai ir tobulėjimui, dalyvavimas tarptautiniuose ir respublikiniuose festivaliuose, konkursuose, bendradarbiavimas su kitomis švietimo ir kultūros institucijomis ir daug kitų veiksnių. Ir nesvarbu, ar tai būtų švietimo, ar neformalaus švietimo įstaiga. Tai turėtų būti pagrindinis akcentas ir tikslas tiek mokyklos pedagogams, tiek ir tėvams, kurių vaikai lanko muzikos mokyklą.
– Ši reorganizacija palies ne tik Priekulės muzikos mokyklą – iš viso 10 rajono švietimo įstaigų, jos visos svarbios ir reikalingos. Nė viena iš jų nebus uždaryta, nė vienos klasės ar muzikos instrumento nebus atsisakyta. Reorganizacija susijusi su valdymo, administravimo išlaidų taupymu – norisi, kad valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviai. Vien tik prijungus Priekulės muzikos mokyklą prie Gargždų, bus sutaupyta apie 40 tūkst. eurų atlyginimams, o per visas švietimo įstaigas – apie 400 tūkst. Eur. Norėtųsi švietimo bendruomenėms padidinti finansavimą, bet trūksta lėšų.
Rajono Savivaldybė nustatė mokinių skaičių tiek Priekulės, tiek Gargždų muzikos mokykloje. Didinant jų skaičių, reikėtų daugiau lėšų. Noriu priminti, kad Savivaldybės tarybos sprendimai vieši – viską galima rasti internete. Norintieji gali sužinoti visų švietimo įstaigų biudžetus. Beje, priekuliškiai Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje pasisakė.
– Mes nesiekiame, kad Priekulės muzikos mokykla būtų prijungta prie Gargždų. Esame tokie pat Savivaldybės tarybos sprendimų vykdytojai, kaip ir ši bendruomenė. Kiekviena optimizacija supriešina bendruomenes, bet mes norime to išvengti. Ir jeigu bus priimtas toks sprendimas, privalėsime jį vykdyti, todėl norėtume, kad išliktų kolegiškumas ir bendradarbiavimas.
0 0 1 0 0 0 0
0 0
1 1
0 0 0 0 0 0 2 0
0 0 3 0 0 1 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
