Priekulės teatre – istorinio regiono atspindžiai

Prestižiniai apdovanojimai Priekulės Ernsto Vicherto mėgėjų teatrui už spektaklio „Šaktarpis“ scenografiją ir ryškiausią moters epizodinį vaidmenį – stipri paskata kurti, reprezentuoti istorinį Mažosios Lietuvos regioną. Teatro išskirtinumas – šio krašto praėjusio laikotarpio atspindžiai. Tai naujas etapas 15 metų teatro veiklos istorijoje.

Apdovanojimai pakylėjo

Simbolinės vaišės su tortu ir kafija miesto kavinėje E. Vicherto teatro aktoriams Tarptautinę teatro dieną susėdus su režisieriumi Donatu Savickiu ir Priekulės kultūros centro direktore Alanta Zapalskiene – prasmingas ženklas. Juk kafijos gėrimas šiame istoriniame krašte – kultūros dalis.

„Be jūsų nebūtų šio teatro. Nuostabi komanda, – šiltai prabilo A. Zapalskienė. – Džiaugiuosi, kad teatras garsina Priekulę Lietuvoje. Tai laisvalaikio kūryba – pinigų už tai negauname, bet gyvename prasmingai.“

Priekuliškiai aktoriai pakylėti: iš Lietuvos mėgėjų teatro šventės Varėnoje už spektaklį „Šaktarpis“ parsivežė du prestižinius apdovanojimus – „Tegyvuoja teatras“ statulėles. Pelnyti juos mėgėjų teatro kūrėjui yra tas pats, kas profesionaliam teatro kūrėjui – „Auksinį scenos kryžių“.

Ryškiausio moters epizodinio vaidmens atlikėja – už motinos Endromaitienės vaid­menį pripažinta aktorė Vilija Eitutavičienė. „Šaktarpis“ pelnė ryškiausios scenografijos nominaciją. Ją sukūrė režisierius D. Savickis, įgyvendino Vytautas Zapalskis. „Smagu, kad žiūrovai, vertintojai pajuto šio krašto dvasią – įtaigiai sukurta, pavyko reprezentuoti istorinį Mažosios Lietuvos regioną. Geri atsiliepimai apie spektaklį“, – džiaugėsi režisierius.

A. Zapalskienė antrino, jog D. Savickis – talentingas režisierius, kad abiejų mintys sutampa.

Teatrinės kultūros skleidėjas

„Priekulėje teatras gyvuoja 15 metų, vadinasi, reikalingas ir žmonėms, ir Priekulei, ir Klaipėdos rajonui, – įsitikinusi jo įkūrėja, buvusi režisierė A. Zapalskienė. – Džiugu, kad jis nuolat auga – nuo 6 aktorių... Ir spektakliai vis brandesni. Pirmasis – „Myli nemyli, prie širdies glaudžia, po velnių siunčia“ buvo įvykis Priekulėje – sausakimša kultūros namų salikė.“

2012 m. priekuliškių pastatytas spektak­lis „Barbora Radvilaitė“, kurio režisierius – Jonas Buziliauskas, vaidintas pusšimtį kartų. Jį lydėjo sėkmė. Lietuvos nacionalinės kultūros centro ir Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos tradiciniame konkurse kompetentinga komisija nominavo „Barborą Radvilaitę“: trijų aktorių vaidybą, nacionalinės dramaturgijos interpretaciją ir spektaklio muziką.

2014 m. Lietuvos mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras“ Priekulės E. Vicherto teatras pelnė nominaciją „Ryškiausias miestelio, kaimo suaugusiųjų teatrinės kultūros skleidėjas“, jam suteikta pirmoji – aukščiausia kategorija.

Spektaklis „Šaktarpis“ pagal šio krašto rašytojo Ernsto Vicherto kūrinį – naujas etapas. „Teatras keičia kryptį – pristatys Mažosios Lietuvos rašytojų kūrybą, reprezentuos Klaipėdos kraštą. Tai – Priekulės teatro išskirtinumas“, – kalbėjo režisierius D. Savickis, šiame teatre dirbantis trečius metus.

Jau pradėtas statyti spektaklis pagal Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. Jį inscenizavo režisierius. Pagrindinius vaidmenis kuria Ernesta Bakšienė ir Laimonas Mitkus. „Tikimės gauti finansavimą, kad pasisiūtume kostiumus, sukurtume scenografiją“, – sakė D. Savickis. Šį spektaklį praturtins liuteronų giesmės.

Režisierių papirko nuoširdumas

D. Savickis, kurdamas pirmąjį spektaklį Priekulėje, neturėjo patirties dirbti su aktoriais mėgėjais. „Maniau, kad žmonės ateina gerai praleisti laiką, o siekiant rezultato reikia juos sudominti, nuteikti, jog tai malonu ir nesudėtinga. Todėl kiekvienai repeticijai turiu atsakingai ruoštis – pateikti užduotis ir tikslus“, – kūrybinio darbo paslaptis atskleidė režisierius. Jo tikslas – ne tik pastatyti spektaklį, bet ir dirbti su žmonėmis, kad jų laisvalaikis būtų malonus ir turiningas.

„Man didžiausias džiaugsmas, kad jie noriai eina į repeticijas, – šyptelėjo D. Savickis. – Man patinka žmonių užsidegimas, kaip jie atsakingai žiūri į vaidybą, svarsto, kaip sukurti vaidmenį – aktyviai dalyvauja spektaklio kūrime. Mane papirko jų nuoširdumas.“ Beje, Klaipėdoje režisierius dirba su profesionaliais aktoriais.

„Aš – žvaigždė“, – juokavo artistiškos prigimties V. Eitutavičienė, jaunystėje svajojusi apie aktorinį meną, bet gebėjimus atskleidusi sulaukusi brandos. Ankstesniais metais ji pelnė nominaciją už ryškiausią moters epizodinį vaidmenį „Barboroje Radvilaitėje“, o šiemet – prestižinį apdovanojimą.

Pasak aktorės, pavyksta, kai vaidmenys artimi „dūšiai“, kai gali perteikti tai, kas aktualu ir jautru. V. Eitutavičienei ne viename spektaklyje teko vaidinti motiną. Ir paskutiniajame „Šaktarpis“ ji sukūrė Endromaitienės vaidmenį, kuris buvo įvertintas statulėle „Tegyvuoja teatras“.

„Šaktarpis“ – mūsų istorija. Aš čia atitekėjau pieš kelis dešimtmečius – man brangus šis kraštas, – kalbėjo V. Eitutavičienė. – Nesigailiu teatre praleisto laiko – nuostabus mūsų kolektyvas.“ Ji prisipažino norinti vaidinti spektaklyje „Aukštujų Šimonių likimas“.

Tegyvuoja mėgėjai kūrėjai

Kazimieras Žilinskas, „Šaktarpyje“ sukūręs vieną iš pagrindinių – kapitono Grinbaumo, prievaizdo vaidmenį, akcentavo, jog šis spektaklis – rimtas, gilus. Šišioniškių gyvenimą, ano laiko dvasią atspindi scenografija, aktorių drabužiai. Pasak aktoriaus, malonu repetuoti, kurti spektaklį, nes režisierius visus mato ir girdi, be to, labai kantrus.

„Atėjau, pabandžiau – geras kolektyvas, – tvirtino L. Mitkus. – Dabar be teatro neįsivaizduoju gyvenimo. Nuostabu, kad mūsų spektaklį įvertino.“

Loreta Dvaržeckienė jau dviejuose spektakliuose sukūrusi vaidmenis. „Vaidindamas gali pabūti kito žmogaus pasaulyje. Elzės vaidmuo „Šaktarpyje“ man patiko“, – šypsojosi aktorė. O Nijolė Viršilienė prisipažino, kad jai nesvarbu, koks vaidmuo, svarbu tik gerai sukurti. Vienai iš jauniausių aktorių Brigitai Šlyžaitei šis spektaklis – aukšta kartelė.

Priekulės kultūros centro darbuotoja E. Bakšienė pasakojo, kad į šį teatrą atėjo penkiolikmetė. „Ir tai nulėmė, kad įstojau į kultūrinės veiklos vadybą“, – atskleidė ji. Priekulės E. Vicherto teatro trupėje – 14 žmonių nuo 18 metų iki 60 ir vyresnių. „Esame atviri – laukiame visų, norinčių įsijungti į mūsų komandą“, – kvietė režisierius D. Savickis.