Prie Vokietijos ambasados Vilniuje susirinkę protestuotojai ragino aktyviau padėti Ukrainai: „Berlyne, pabusk!“

Pirmadienį prie Vokietijos ambasados Vilniuje keli šimtai žmonių susirinko į protesto akciją „Berlyne, pabusk!“, kuria mitingo dalyviai siekė paraginti šią Europos valstybę dar aktyviau padėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.

Renginio iniciatoriai skatino Berlyną nestabdyti ginklų pardavimo Ukrainai, atsisakyti rusiškos naftos ir dujų pirkimo bei apriboti Kremliaus propagandos sklaidą Vokietijos sostinėje.

Ukrainos vėliavomis ir simbolika pasipuošę sostinės Z.Sierakausko gatvėje susirinkę mitinguotojai atsinešė plakatus, skelbiančius ,,Scholz, be like Boris", viena moteris laikė plakatą su užrašu "Genocide in Ukraine is real", o kita jį papildančiu "and your money made it possible". Taip pat, dalis protestuotojų atsinešė nuotraukas su Bučos žudynių vaizdais.

Į mitingo dalyvius kreipėsi ir Vokietijos ambasadorius: savo vyriausybei perduosiu bet kokią jūsų žinią

Dalyviai 18 val. 10 min. vieningai įjungė savo mobiliųjų telefonų žadintuvus, taip adresuodami savo raginimą Berlynui atsibusti. Tuo metu su protesto dalyviais atėjusį pakalbėti Vokietijos ambasadorių Lietuvoje Matthias Sonn, minia pasitiko skanduotėmis „Act now“, skatinančiomis nieko nelaukiant imtis ryžtingų veiksnų padedant Ukrainai.

Pasak Vokietijos diplomato, būtent susirinkusiųjų teisė mitinguoti yra viena iš svarbiausių galimybių, kurias gina NATO sąjungininkai.

„Jūs esate čia laukiami, nes Vokietija, mano valstybė, vadovauja čia Lietuvoje esančiai NATO kariuomenei. Mes čia ne tik tam, kad gintume Aljanso teritoriją, bet kartu su NATO giname ir mūsų laisvę, jūsų laisvę taip pat. Todėl jūsų saviraiškos laisvė – išsakyti tai, ką jūs galvojate, jog Vokietijai reikia girdėti“, – į protestuotojus kreipėsi ambasadorius.

„Kad ir kokią žinutę turite, ją ne tik išklausysiu, bet ir perduosiu vyriausybei Berlyne“, – patikino M. Sonnas.

Mitinguotojai: Vokietijos kursas keičiasi, bet nepakankamai

Protesto akcijos aprašyme pažymima, kad prie ambasados susirenkama ne siekiant kaltinti ar pykti ant Vokietijos, o priešingai, jai padėkoti už tai, kad ji „jau pakeitė politiką Rusijos atžvilgiu ir toliau stiprina Lietuvos saugumą NATO rėmuose“.

Renginiu taip pat norima paraginti Vokietijos vyriausybę imtis lyderystės Europoje, siekiant nutraukti genocidą bei padedant Ukrainai ir visai Europai laimėti „egzistencinį karą“.

„Nesinori krapštyti žaizdų, bet Vokietija prieš mėnesį blokavo Ukrainos stojimo į ES klausimą. Akivaizdu, kad kursas keičiasi. Už ką visi esame mažų mažiausiai LABAI dėkingi. „Kursas keičiasi, bet nepakankamai“, mirga Vokietijos žiniasklaidos antraštės. Todėl mes sakome „Don‘t sleep, Berlin“ ir kviečiame mūsų sąjungininkus veikti nedelsiant. Mes palaikome Vokietiją ir kviečiame dar drąsiau keisti kursą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį rašė renginio iniciatoriai.

„Taip, visi supranta, kad embargo klausimai neišsprendžiami per naktį, tam reikia drąsių sprendimų, bet tai įmanoma. Juo labiau, 77 proc. Vokietijos gyventojų pasisako už sankcijų griežtinimą“, – tvirtinama įraše.

Iniciatyvą sukritikavo visuomenininkas E. Jakilaitis

Vis tik protestas prie Vokietijos ambasados viešojoje erdvėje sutiktas nevienareikšmiškai. Vienas iš ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimu besirūpinančio savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis renginio išvakarėse teigė, kad „karo metu rengiami protestai prie NATO ir ES valstybių ambasadų, man atrodo, yra tiesioginis Rusijos interesas – skaldyti“.

Visuomenininkas atkreipia dėmesį, kad pirmadienį Lietuvoje siekiant aptarti saugumo klausimus lankosi Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generolai, o Vokietijos karinė parama Ukrainai yra trečia pagal dydį, po JAV ir Didžiosios Britanijos.

„Man patinka, kai protestai prieš Vokietijos vyriausybės politiką dėl dujų ir naftos vyksta Vokietijoje, bet nelabai patinka kai vyksta Lietuvoje“, – feisbuke sekmadienį rašė E. Jakilaitis.

„Lietuvoje niekada netrūko ir toliau pakaks iniciatyvių kvailių, nebūtinai iš blogos valios galinčių priskaldyti malkų. Nesikarščiuokite ir neskubėkite bėgti paskui juos“, – tikino jis.

Vokietijos kancleris žadėjo visokeriopą pagalbą Ukrainai

ELTA primena, kad sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir aptarė Ukrainai reikalingą pagalbą, praneša naujienų agentūra dpa.

Vėliau V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ rašė paraginęs O. Scholzą padėti rasti už Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingus žmones. Abu politikai sutarė, kad karo nusikaltėlius reikia nustatyti ir nubausti.

Jie taip pat aptarė sankcijas prieš Rusiją ir karinę bei finansinę paramą Ukrainai.

O. Scholzo atstovė spaudai vėliau sakė, kad kancleris pasmerkė Rusijos kariuomenės žiaurius karo nusikaltimus Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose. Jis taip pat pažadėjo visokeriopą pagalbą Ukrainai.

Ukraina sekmadienį skelbė norinti įsigyti pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiesiogiai iš Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Bild am Sonntag“.

Diuseldorfe įsikūrusi Vokietijos bendrovė pasirengusi iki metų pabaigos Ukrainai pristatyti 35 šarvuočius, informuoja naujienų agentūra „Deutsche Welle“.

Iš pradžių „Rheinmetall“ siūlė, kad Vokietijos karinės pajėgos nedelsiant Ukrainai perduotų savo turimus „Marder“, o vėliau bendrovė kariuomenei tiektų naujus šarvuočius. Tačiau tokiam pasiūlymui paprieštaravo Vokietijos gynybos ministerija.

Be to, bendrovė kovo pabaigoje kreipėsi į gynybos ministrę Christine Lambrecht dėl 4 mln. šarvuočiams reikalingų šaudmenų perpirkimo ir tiekimo Ukrainai, tačiau atsakymo iš jos nesulaukė.

Tuo metu kita Vokietijos bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ pasiūlė Kyjivui įsigyti 100 savaeigių haubicų PzH 2000. Pasiūlymas perduotas Vokietijos vyriausybei. Naujos haubicos galėtų būti tiekiamos po 30 mėnesių nuo kontrakto pasirašymo dienos, tai yra ne anksčiau nei antrą 2024 m. pusmetį. O visos ginkluotės perdavimas būtų baigtas ne anksčiau kaip 2027 m. Apie tai laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė neįvardijami Ukrainos valdžios atstovai.

Vokietijos kancleris O. Scholzas anksčiau kovą perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, nes tai esą keltų pavojų Europos energetiniam saugumui.

Vokietija priklausoma nuo rusiško iškastinio karo. Šalis importuoja iš Rusijos 55 proc. suvartojamų dujų ir 42 proc. naftos bei anglių.

ELTA