Prie Vilniaus rajono savivaldybės surengtas piketas prieš skiriamas papildomas lėšas S. Skvernelio gatvės asfaltavimui

Penktadienio rytą prie Vilniaus rajono savivaldybės surengta protesto akcija, kurioje Vilniaus rajono bendruomenės nariai piketuoja dėl neva neskaidriai rajono keliams skirstomų lėšų. Vilniaus rajono tarybos posėdyje, anot piketuotojų, svarstomas prieštaringai vertinamas klausimas dėl skiriamų papildomų 800 tūkst. eurų Upės gatvės asfaltavimui.

Vilniaus rajono savivaldybės Centro dešinės frakcijos seniūnas Gediminas Kazėnas, komentuodamas surengtą nepasitenkinimo akciją šalia savivaldybės, Eltai teigė, kad rajono valdžia tiesiog provokuoja visuomenę. Pasak jo, vadinamojo „premjero keliuko“ situacija yra susijusi su bendru šalies politiniu kontekstu, kuriame, pabrėžė politikas, vyrauja nuojautos, kad valdantieji po rinkimų į valdžią nebesugrįš.

„Vilniaus rajono savivaldybė tokiais savo veiksmais tiesiog provokuoja nepasitenkinimo akcijas. Kas yra kaltas, jei antrą kartą yra lipama ant to pačio grėblio? Manau, kad savivaldybė nelabai išmintingai elgiasi. Akivaizdu, kad prioritetas yra atiduodamas šiam keliukui, akivaizdu, kad ši situacija yra susijusi su bendru politiniu kontekstu. Galbūt valdantieji mato, kad po ateinančių Seimo rinkimų valdžia jiems nebesišviečia, galbūt dėl to jie bando visus reikalus susitvarkyti kaip įmanoma greičiau... Gal ir premjerui dėl to atsidėkota, jau girdėjome, kad buvo ir „Orlenui“ padėkota“, – teigė G. Kazėnas, pridurdamas, kad Vilniaus rajone yra daugybė neasfaltuotų kelių.

„Rajone yra labai daug neasfaltuotų kelių, žmonės dešimtmečius prašo savivaldybės, kad būtų jie pagerinti... tokių kelių rajone yra labai daug. Tačiau, kaip matome, savivaldybės prioritetai yra kiti – rūpintis ne rajono gyventojais, bet valdžia“, – kalbėjo G. Kazėnas.

Politiko teigimu, valdantiesiems užsimojus tęsti diskusijas sukėlusią kelio asfaltavimo istoriją, viešumas liko vienintelis pasipriešinimo būdas.

„Viešumas yra reikalingas, tai vienintelis ginklas prieš korupcinę, savyje užsidariusią valdžią“, – apibendrino G. Kazėnas.

Į piketą prie Vilniaus rajono savivaldybės atvyko ir Seimo narys Justas Džiugelis. Pasak jo, S. Skvernelio gatvė yra akivaizdžiai įtraukta prioritetinių kelių sąrašą.

„Aš esu Lindiniškių kaimo bendruomenės narys ir šiandien dalyvauju kaip šios bendruomenės narys posėdyje. Akivaizdu, kad šiandien egzistuoja neteisybė dėl kelių asfaltavimo, nes ši bendruomenė darė tyrimus, matavimus, koks yra kelio pravažumas, bet šis kelias niekaip nėra įtraukiamas į prioritetinių kelių sąrašą. Manau, kad XXI amžiuje Lietuva turėtų išsivaduoti iš nomenklatūrinio požiūrio, kuomet atitinkamas valdininkas link savo namų išsiasfaltuoja kelią, o kitos bendruomenės lieka nuskriaustos“, – teigė J. Džiugelis.

Paklaustas, ar S. Skvernelis turėjo įtakos Upės gatvės asfaltavimui, parlamentaras teigė manantis, kad tikrai taip.

„Jis negalėjo neturėti, Vyriausybė skyrė pakankamai solidžią pinigų sumą. Manau, kad šitas klausimas apskritai neturėtų būti sprendžiamas, kol nėra VTEK sprendimo“, – teigė J. Džiugelis.

Lindiniškių bendruomenė vadovas Igoris Repovas sakė, kad dėl Lindiniškių kelio asfaltavimo pokalbiai su savivaldybe trunka daugiau kaip dešimt metų. Pasak jo, skirtingai nei premjero keliui, jie jokių lėšų taip ir negavo. I. Repovas teigė, kad Lindiniškėse yra mokykla ir vaikams reikia eiti šiuo intensyviu žvyrkeliu yra itin pavojinga.

„Kovojame jau dešimt metų. (...) Rezultatas labai minimalus ir yra tik pažadai, kad tik ketvirtadalis kelio bus tvarkoma. Mūsų kelias labai intensyvus, pagal oficialius tyrimus yra apie 900 automobilių per parą“, – teigė piketuotojas.

Bendruomenės „Neries slėnis“ pirmininkė: S. Skvernelis su Upės gatvės asfaltavimu nesusijęs

Į savivaldybės posėdį atvyko ir „Neries slėnio“ bendruomenės nariai. Pasak bendruomenės pirmininkės Renatos Gorbačevskos, premjeras kelio asfaltavimui neturėjo jokios įtakos. Pasak jos, Upės gatve naudojasi ir šalia esančios gyvenvietės.

„S. Skvernelis dar nebūdamas premjeru čia gyveno. Tikrai susidūrė su šiomis problemomis. Apie 15 metų jis čia gyvena“, – teigė ji.

„Mes neturime nei mokyklos, nei darželio. Artimiausia mokykla yra Zujūnuose, ir tai labai didelis atstumas. Daugelis kankinasi ir vaikus vežioja į Lazdynus ir Karoliniškes. Turime senyvo amžiaus žmonių, jie neturi viešojo transporto ir susisiekimo su miestu, dėl ko mes ir prašome, ir kovojame. Aš pati ten gyvenu dvidešimt metų ir tai buvo nuolatinė problema dėl kelio“, – sakė ji.

Pasak jos, žmonės važiuoja Upės gatve į lankytinas, istorines vietas.

„Turime ir kapaviečių senų, jos yra žmonių lankomos. Žmonės lanko ir Karveliškių kapavietes“, – teigė ji.

ELTA