Prie pokyčių įpratusios ugdymo įstaigos laukia permainų valgyklose

Kitąmet ugdymo įstaigų valgyklose, planuojama, nemokamai valgys visi šalies priešmokyklinukai ir pirmokai, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties. Valdžios 2020-aisiais ketinamos diegti permainos, savivaldybių švietimo skyrių atstovų vertinimu, turi daug privalumų, tačiau įžvelgiama ir grėsmių. Ar vaikai mokysis taupyti maistą, ar vis tik nemažai jo liks lėkštėse?

Valdžios užmojai

Nuo kitų metų sausio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo tiekti nemokamus pietus priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ketinama pasiūlyti visiems Lietuvos priešmokyklinukams ir pirmokams.

Jeigu Seimas pritartų siūlymui nuo 2020 m. nemokamai maitinti priešmokyklinukus ir pirmokus, nemokamus pietus papildomai gautų 49,6 tūkst. mokinių.

Šiuo metu nemokamas maitinimas užtikrinamas tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 Eur, neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Kitąmet pajamų riba, nuo kurios priklausys nemokamas maitinimas, pakils iki 187,5 Eur.

Skaičius lieka stabilus

Šiaulių apskrities savivaldybėse iki šios dienos nemokamą maitinimą gauna 2 701 priešmokyklinukas ir pradinukas. Palyginus praeitų mokslo metų ir šių metų pirmojo mėnesio duomenis, matoma tendencija, kad nemokamai maitinamų vaikų skaičius iš esmės nekinta – lieka gana stabilus. Tiesa, jis proporcingai mažėja, nes mažėja ir bendras vaikų skaičius ugdymo įstaigose.

Akmenės rajono savivaldybės švietimo įstaigose 2018–2019 m. m. nemokamą maitinimą gavo 260 priešmokyklinio ugdymo grupių vaikų ir pradinių klasių mokinių, šiemet – 247.

Joniškio rajono savivaldybėje pernai nemokamai buvo maitinami 309 vaikai, šiemet – 284.

Kelmės rajone situacija tokia: praėjusiais mokslo metais nemokamas maitinimas buvo skirtas 480 vaikų, o ir šiemet jų skaičius lieka beveik toks pat – 472.

Radviliškio rajone nemokamo maisto pernai gaudavo 512 vaikų, tačiau šių mokslo metų pradžioje jų pamažėjo bene daugiausiai iš visos apskrities savivaldybių – 446.

Pakruojyje nemokamai valgo 5 vaikais daugiau nei pernai – atitinkamai 253 ir 258, o Šiaulių rajone jų padaugėjo nuo 472 iki 480.

Šiaulių mieste kol kas taip pat jaučiamas didesnis skirtumas tarp praėjusių ir šių mokslo metų statistikos – 582 ir 514.

Tiesa, situacija neabejotinai keisis. „Daug tėvelių nemokamą maitinimą tvarkosi ir kitais mėnesiais. Nemokamą maitinimą gavusių vaikų padaugėja spalio mėnesį, nes tėvai pristato trūkstamus dokumentus ir vaikams skiriamas nemokamas maitinimas“, – pabrėžia Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė.

Savitarnos modelis pasiteisina

Nijolės Mockuvienės, Akmenės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės, teigimu, numatomi pokyčiai turi dvi medalio puses. Viena vertus, nemokamas maitinimas ugdymo įstaigose šeimoms leis sutaupyti pinigų, vaikai sveikai maitinsis ir tarp jų sumažės socialinė atskirtis, patyčios. Kita vertus, grėsmės gali būti šios: sunku bus tiems vaikams, kurie išrankūs maistui, o tai, kas duodama nemokamai, gali būti neįvertinama.

Geriausiai, anot jos, pasiteisina pilnos ir dalinės savitarnos modelis (švediško stalo principas), kai mokiniai gali rinktis, gali įsidėti į lėkštę tiek, kiek tikisi suvalgyti, ir ką nori iš tą dieną siūlomų patiekalų arba mažesnieji gali paprašyti, kad įdėtų pageidaujamų daržovių.

„Priešmokyklinių grupių vaikai ir pradinių klasių mokiniai noriai valgo, jiems maistas yra labai svarbus, lėkštėse jo lieka labai nedaug“, – tvirtina Akmenės rajono savivaldybės atstovė ir priduria, kad prie švietėjiškos veiklos prisideda socialiniai pedagogai, visuomenės sveikatos specialistai, mokytojai, įstaigų vadovai.

Kol kas dėl nepakankamų finansinių resursų tik vienoje Akmenės rajono savivaldybės mokykloje taikomas pilnos savitarnos modelis, kitose švietimo įstaigose – dalinės savitarnos modelis.

Mokosi įsidėti tiek, kiek suvalgo

Radviliškio rajono savivaldybėje nuo šių mokslo metų dalinį švediško stalo savitarnos modelį taiko 10 bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinio ugdymo vaikams, dalis mokyklų – ir pradinių klasių mokiniams.

„Vadovų nuomone, ženkliai sumažėjo išmetamo maisto kiekis ar jo visai neliko. Vaikai mokosi, yra pratinami įsidėti tiek, kiek suvalgo“, – pastebi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė.

Anot savivaldybės atstovės, dalinis savitarnos modelis atneša naudos, o grėsmių nematoma: „Jau šiuo metu pastebima maisto nešvaistymo tendencija, kadangi mokyklos perėjo prie dalinės savitarnos maitinimo modelio, todėl neįžvelgiame jokių sąsajų tarp maisto švaistymo ir tarp nemokamo ar mokamo maitinimo.“

Išspręstų maisto švaistymo problemą

Grėsmių dėl nemokamo maitinimo priešmokyklinukams ir pirmokams neįžvelgia ir Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimondas Galkus. Pamažu įvedamas inovatyvus nemokamas maitinimas švediško stalo principu neturėtų sukelti nepatogumų – privalumų daugiau nei grėsmių.

„Mokiniai turėtų galimybę įsidėti maisto tiek, kiek suvalgo. Maisto tikrai būtų išmetama mažiau. Nemokamo maitinimo įvedimas, pakeitus maitinimo organizavimą, padėtų lengviau spręsti šią problemą. Įvedus nemokamą visuotinį priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytinių ir pradinių klasių mokinių maitinimą, atsiranda prielaidų nuo mažens pratinti mokinius rūšiuoti maisto atliekas. Manome, kad nemokamo maitinimo skyrimas priešmokyklinukams ir pradinukams pasiteisintų“, – tiki R. Galkus.

Svarbiausia – meniu

Pozityviai valdžios planai skamba ir Pakruojo rajono savivaldybės atstovams. Tiesa, Irena Mažulienė, Švietimo skyriaus vedėja, sako, kad savivaldybė tėvų nuomonės šiuo klausimu netyrė. „Manyčiau, kad jie pritartų, nes ir dabar daugeliui pradinių klasių mokinių tėvai išperka pietus mokyklose“, – pabrėžia ji.

Vedėja atkreipia dėmesį, kad dažnai nesuvalgyto mokinukų maisto priežastis būna netinkamas meniu. „Mano nuomone, maitinimo organizavimas priklauso ne vien nuo to, ar moki už maistą, ar nemoki. Labai svarbu meniu sudarymas (kuriam, kaip žinia, šiuo metu keliami ypatingi reikalavimai). Svarbu ir bendros nuostatos. Mūsų rajono mokyklų valgyklų darbuotojos stengiasi suderinti vaikų norus ir maisto gaminimo galimybes, – patikina I. Mažulienė. – Ar pasiteisins – pagyvensime, pamatysime. Prie pokyčių jau pripratome.“

Parama šeimoms

Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Vijoleta Norkutė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vertina tik teigiamai. „Manome, kad tai bus parama visoms šeimoms“, – sako Kelmės rajono savivaldybės atstovė.

Rajono ugdymo įstaigose, anot jos, maisto palikimo atvejų pasitaiko retai, todėl nemokamo maitinimo iniciatyvos įgyvendinimo švietimo įstaigų atstovai nesibaimina. „Mokyklose ugdomas atsakingas mokinių požiūris į maistą, mūsų žiniomis, maisto palikinėjimo atvejai yra reti“, – teigia V. Norkutė.

Grėsmių nemato ir Joniškio rajono savivaldybė. Viešųjų ryšių specialistės Linos Šutkienės teigimu, iniciatyva maitinti nemokamai priešmokyklinio amžiaus vaikus ir pirmokus vertintina tik teigiamai. Taip pat prognozuoja, kad maisto švaistymo pavyktų išvengti.

„Kadangi mokyklų valgyklose maistas gaminamas vietoje (nėra atvežamas maisto tiekimo įmonių), yra siūloma keletas patiekalų, todėl vaikai gali pasirinkti tai, kas jiems patinka, ką jie mėgsta. Tokiu būdu maisto švaistymo neturėtų būti“, – tikina Joniškio rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė.

Maisto išmesti teks

Daugiau baimių dėl valdžios ketinimų turi Šiaulių miesto savivaldybė. Siekdami išsiaiškinti ugdymo įstaigų bendruomenių požiūrį į ketinamas diegti permainas įstaigų valgyklose, Savivaldybės atstovai 2019 m. atliko švietimo įstaigų bendruomenių apklausą dėl nemokamo maitinimo visiems mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas. Informaciją pateikė 30 švietimo įstaigų. Apklausos rezultatų duomenimis, nemokamam visuotiniam maitinimui pritarė 50 proc., pritarė iš dalies – 23 proc., nepritarė – 27 proc.

Siūlymo privalumų, be abejo, yra. Ir nemažai. „Tėvai turės galimybę maitinimui skirtus pinigus panaudoti kitiems vaikų poreikiams (mokymo priemonėms, neformaliajam ugdymui ir pan.). Formuojami pradiniai mitybos įpročiai, elgesys prie stalo visiems priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokiniams. Sumažinamos galimybės vaikams pirkti nesveiką maistą. Nespėję namie papusryčiauti vaikai pavalgo mokykloje. Nemokamai maitinami visi, neišskiriami nepasiturinčių, socialinę riziką patiriančių šeimų vaikai. Vaikai nebūtų skirstomi pagal socialinius sluoksnius, tai leistų išvengti galimų patyčių. Skiriant nemokamą maitinimą visiems mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas, turėtų padidėti dotuojamos Savivaldybės lėšos švietimo įstaigoms, virtuvės darbuotojų išlaikymui, paslaugoms (elektros energija, karšto ir šalto vandens sąnaudos), higienos priemonėms įsigyti, nes šiuo metu už patiekalo gamybą sumoka užsakantys vaikams maistą tėvai (globėjai, rūpintojai)“, – vardija E. Minkuvienė.

Nepaisant jų, vedėja, priešingai nei apskrities savivaldybėse, baiminasi, kad daug maisto gali atsidurti šiukšliadėžėse.

„Dalis mokinių įpratę nevalgyti mokyklų valgyklose, nes nemėgsta jose gaminto maisto. Todėl bus išmetama daug nesuvalgyto maisto. Dideles pajamas gaunantys tėvai nevertins tokios dotacijos ir pirks vaikams patinkančius produktus. Tikslinga naudoti švediško stalo principą. Nes jei nebus patiekalų įvairovės, pasirinkimo galimybės ir kokybės, daug maisto bus išmetama“, – spėja Šiaulių savivaldybės atstovė.