Kultūra | 7 MIN.

„Pri­mirš­ti teks­tai“. Su­ve­dant re­zul­ta­tus

Jurgita Kastėnė
2020 m. gegužės 10 d. 13:39
1807.jpg

Šian­dien dau­ge­lis tvir­ti­na­me, jog nuo šiol būsi­me ki­to­kie? O ko­kie? Daž­niau plau­si­me ran­kas, va­ly­si­me dan­tis (sa­ko, vi­ru­sai ypač mėgsta dau­gin­tis ne­va­ly­tuo­se tarp­dan­čiuo­se) ir gy­ven­si­me kaip Ja­po­ni­jo­je, tai yra ne­šio­si­me kau­kes. Pa­si­tin­kant 30-ąsias Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mybės at­kūri­mo me­ti­nes, pri­si­mi­niau, kaip kaž­kas prie­š tuos 30 metų sakė, jog gy­ven­si­me kaip Šve­di­jo­je. Ma­nau, jog kaž­ku­ria pra­sme tai iš­si­pildė – šian­dien mes gy­ve­na­me kaip šve­dai prie­š 30 metų.

Na, gal šiek tiek blogiau. Bet beveik taip pat. Čia aš daugiau ekonomine prasme. O ar išlaisvėjo žmonės? Išlaisvėjo, bet dar ne tiek arba ne visi. Švedams paskelbta, kad jie gali elgtis kaip nori, bet protingiausia būtų viruso siautėjimo metu likti namuose, nesilankyti masiniuose renginiuose. Jie taip ir elgiasi. Pas mus draudžiama, bet tautiečiai reikia ar nereikia kažkur eina, kažkur važiuoja. Japonams nereikia sakyti, kad dėtųsi kaukę, jie dedasi be nurodymų, mums reikia šimtus kartų kartoti. Atrodo, iš koronaviruso negandų išbridome daugiau mažiau sausi, tik nežinia – ar čia žmonėms reikia dėkoti, kad jie laikėsi visų karantino sąlygų, ar daugiau Dievui. Manyčiau, daugiau jam.

Bent man karantino metu gelbėjo knyga. Atsibodo baksnoti pirštu telefoną ar kompiuterį, o šiugždantys knygų puslapiai virto miela muzika. Tiesa, visada mėgau pasidomėti, ką skaito kiti. Kad rasčiau kažką naujo ir netikėto. O skaito tikrai, nes štai vienas knygų užsakymo interneto portalas pranešė, kad per mėnesį sulaukė 800 knygų užsakymų, kai anksčiau būdavo 20, 30, na, geriausiu atveju 40. Užsisakyta per 1 000 knygų, nes ne vienas užsisakinėjo po kelias. Šaunu. O juk tokių internetinių knygų parduotuvių ne viena.

Vis dar su J. Baltušiu

Jau kelintą kartą rašau apie J. Baltušio dvitomį „Vietoj dienoraščio“. Baigiasi šie dienoraščiai 1983 m., tad aišku, kad sulauksime ir trečiojo tomo. O rašau, nes dar vis skaitau. Tiesa, vienu metu skaitau ir kitas knygas, o J. Baltušiui kiekvieną dieną skiriu pusvalandį (jis pramogai), tad 2 550 puslapių (per abi knygas) greitai neįveiksi. Rašau dar ir todėl, kad praeitame tekste paminėjau, jog J. Baltušis kažkodėl nemėgo rašančių moterų. Paminėjau ir slogutis graužia, taigi mano nuomonė nebūtinai turi sutikti su rašytojo. Tad teisybės bei lygybės dėlei pasakysiu, jog dienoraščių autorius nemyli ir kai kurių sričių menininkų vyrų, ypač teatro režisierių, nes, anot jo, visi jie pijokai. Jį žavi režisierės moterys ir daug šiltų žodžių išsako Daliai Tamulevičiūtei ir Aurelijai Ragauskaitei. Net į Šiaulius važiavo žiūrėti pastarosios režisuoto B. Sruogos „Pajūrio kurorto“.

Įdomu skaityti, kaip J. Baltušis aprašinėja gegužės 1-osios ir lapkričio 7-osios demonstracijas bei pasiruošimus joms. Neseniai gegužės 1-ąją prašokome. Nešventėme ir šventės nepasigedome. O štai J. Baltušio aprašomas 1977 m. lapkričio 5–7 d. laikotarpis. Spaliukų šventės... Tiesa, 1977 m. jos neeilinės – Revoliucijos metinių 60-asis jubiliejus. Lapkričio 5-osios rašytojo pastebėjimai: „Parduotuvėse – minios žmonių. Neša, tempia, gabena tuos obuolius apdaužytais šonais, bulves įjuodusias, žalius svogūnus... O kavos nė grūdelio niekur negausi, juoda duona išnyko, nei padoresnio drabužio, nei apavo nepamatysi... Šventė!“ Toliau autorius gana drąsus, net nesitiki, kad jis tuo metu tai rašęs: „Netikėtai įjungiau televizorių: transliuoja „ceremonialą“ iš Lenino aikštės. Žmonių privaryta minios, visi po gėlę neša, pirmieji, žinoma, respublikos vadovai, paskui jau kiti. Padeda, pasitraukia atbuli, tada sustoja, žemai nusilenkia Leninui didžiajam, iškėlusiam ranką ant Vilniaus, tada eina sekantys... Pasistatę balvoną meldžiasi. Ir visa tai rimčiausiais veidais, nė iš tolo nenujausdami savo komiškumo.“

Po to autorius aprašo Spalio 60-mečio minėjimą Operos teatre. Ypač linksmai pasakoja apie iš grindų liuko ant pjedestalo tarp choristų ir šokėjų iškylantį Leniną.

Norisi sužinoti, ką išsilavinę žmonės skaito

Regis, autoriui pakyrėjo tie minėjimai, nes jis ima aprašinėti, ką tuo metu skaitė. O tai A. Venclovos jam rekomenduotas Moemo romanas „Suvedant rezultatus“. Galvoju, paskaitysiu ir aš. Žinau šio didžio britų rašytojo romanus „Mėnulis ir skatikas“ apie Gogeną, „Teatras“, kurį šauniai pateikė latvių kinematografininkai su puikia aktore V. Artmane, bet šio nesu girdėjęs. Ieškau ir nerandu. Pagaliau susivokiu, kad naujai jis perleistas šiek tiek kitokiu lietuvišku pavadinimu – „Viską sudėjus“. Nežinau, ar tas pavadinimo patobulinimas vykęs, nes man labiau glunda „Suvedant rezultatus“.

Iškart suprantu, kodėl šis kūrinys tiek A. Venclovai, tiek J. Baltušiui galėjo patikti. Nes tai rašytojo prisiminimai – gyvenimo aprašymas. Moemas skundžiasi niekada nerašęs dienoraščio, todėl jam daug ką sunku prisiminti, tačiau sugula mielas romanas. Patiko ir man, nes, regis, jau tas amžius, kai žodžiai „dienoraščiai“ ir „gyvenimo prisiminimai“ tampa artimi. J. Baltušis rašo, jog dažnai būna pagyvenusių žmonių draugijose, kurie sako, kad rašys prisiminimus, tačiau jis abejoja, ar jie spės. Nors Moemas minėtus prisiminimus parašė būdamas per 60 metų.

Portalas Bernardinai.lt vis pristato, ką skaito jų darbuotojai. Puiku sužinoti, ką išsilavinę žmonės skaito. Visuomenės temų redaktorė Kristina Tumelytė skaito Stefano Zweigo „Vakarykštį pasaulį: europiečio prisiminimus“. Redaktorė sako mėgstanti skaityti knygas, kuriose įvairūs žmonės pasakoja apie jau praėjusius savo gyvenimo laikotarpius. Anot jos, skaitant tokius kūrinius, viskas, ką dabar patiriame, neatrodo taip dramatiška ir sudėtinga. Miela skaityti apie Paryžių ir apie autoriaus susitikimus su Rilke ar Rodenu. Nors, pabaigęs šią knygą, Zweigas nusižudė, nes nepajėgė prisitaikyti besikeičiančiame pasaulyje.

Vaizdo režisierius ir operatorius Kostas Kajėnas skaito amerikiečių muzikos žurnalisto Charleso R. Crosso knygą istoriją „Sunkiau nei dangus: Kurto Cobaino biografija“. Tai knyga apie grupės „Nirvana“ lyderį K. Cobainą, kruopščiai, žingsnelis po žingsnelio aprašant dainininko, dainų ir tekstų kūrėjo gyvenimą. Džiaugiuosi Bernardinai.lt dėka pastebėjęs šią knygą, nes tai juk mano laikmečio („Nirvana“ iširo 1994 m., K. Cobainui mirus) žmonės ir muzika.

Sudėlioti žodį „laimė“

Bernardinai.lt bendradarbė Rasa Baškienė siūlo Vasilijaus Grosmano romaną „Žizn i sudba“ („Gyvenimas ir likimas“). Negalima nesutikti su R. Baškienės nuomone, kad tai vienas iš labiausiai vertų dėmesio XX a. parašytų romanų. SSSR CK Politbiuro narys, sovietinės ideologijos šefas Michailas Suslovas apie šį romaną yra sakęs, kad jo negalima leisti dar du šimtus metų. V. Grosmanas buvo fizikas matematikas, dirbo Donbase, bandė rašyti ir buvo pastebėtas M. Gorkio, kuris pasikvietė jaunąjį rašytoją į Maskvą. Karo metais „Gyvenimo ir likimo“ autorius buvo Raudonosios armijos laikraščio „Krasnaja zvezda“ korespondentas, mūšių dėl Maskvos, Staliningrado, Kursko ir Berlyno liudininkas, savo romane atskleidęs slaptus karo užkulisius ir žmonių likimus. Mirė V. Grosmanas 1964 m., nebesitikėdamas, kad jo knyga kada nors beišvys dienos šviesą. Tačiau likimas susiklostė palankiai, nes vieną savo knygos kopiją jis buvo palikęs draugui, kuris, perfotografavęs viską, mikrofilme sugebėjo 1975 m. išvežti į Vakarus. V. Grosmano likimą daugelis gretina su A. Achmatovos, O. Mandelštamo, D. Šostakovičiaus likimais.

Nemaloniausia po knygų skaitymo grįžti į kasdienybę, kur TV laidos „Prieš srovę“ ir KK2 praneša apie už 665 tūkst. eurų Trakuose kuriamą jausmų matuoklį (ne, tai ne pokštas, o tikra tiesa) ir dar daug visokiausių nesąmonių. Sako, Nacionalinis stadionas Vilniuje atspindi mūsų gebėjimus. Taiklu.

Pas astrologą apsilankęs žmogelis paklausė: „Kaip tapti laimingam?“ Jis atsakė: „Matote ant mano stalo penkias kaladėles, ant kurių raidės Š, Ū, D, A, S. Kada iš šių kaladėlių sudėliosite žodį LAIMĖ, tada ir tapsite laimingi.“


Radviliškis
Nuo parkų iki stadiono: Radviliškio rajono 2026-ųjų planuose – bendruomenė ir viešosios erdvės
Metams artėjant prie pabaigos, savivaldybės ne tik apžvelgia nuveiktus darbus, bet ir aiškiai įvardija ateinančių metų tikslus. Ko gali tikėtis gyventojai, į kokias sritis bus investuojama ir kokie projektai taps prioritetiniais? Radviliškio rajono savivaldybė įvardija tris kryptis, kurios 2026 metais turės didžiausią reikšmę – viešųjų erdvių atgaivinimą, patogesnį susisiekimą ir investicijas į jaunąją kartą bei bendruomenių sporto infrastruktūrą.
Aktualijos | 7 MIN.
0
Lietuva
Šiauliai
Lietuvos oro uostai (LTOU) skaičiuoja, kad šių metų spalio ir lapkričio mėnesiais dėl Baltarusijos kontrabandinių oro balionų, kurie labiausiai trikdo Vilniaus oro uosto (VNO) veiklą, patyrė apie 200 tūkst. eurų nuostolių.
Lietuva | 4 MIN.
0
Metams artėjant prie pabaigos, savivaldybės jau dėlioja ateinančių metų darbotvarkę. Ko gali tikėtis gyventojai, kokiems darbams bus skiriamas didžiausias dėmesys ir kokius prioritetus nusimatė vietos valdžia? Šiaulių rajono savivaldybė nurodo, kad 2026 metais didžiausias dėmesys bus skiriamas tęstiniams infrastruktūros projektams, įgyvendinamiems pagal Savivaldybės plėtros planą 2024–2030 metams.
Aktualijos | 5 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Po švenčių daugeliui sunku vėl tapti darbingiems ne tik dėl ilgo vakarojimo, bet ir ilgesnio miego, lėtesnio gyvenimo, persivalgymo. Pateikiame 5 patarimus, kaip atkurti jėgas ir vėl tapti aktyviam.
Lietuva | 2 MIN.
0
Po didžiųjų švenčių daugelio šaldytuvuose dar kelias dienas karaliauja balta mišrainė. Nors pirmąją dieną ji valgoma su malonumu, vėliau tas pats skonis ima pabosti. Vis dėlto likusi mišrainė – ne prievolė ją suvalgyti, o puiki galimybė kūrybiškai pažvelgti į tai, ką jau turime. Šiek tiek fantazijos ir tas pats patiekalas gali virsti visai nauju skoniu.
Kalėdų gidas | 3 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Po švenčių daugeliui sunku vėl tapti darbingiems ne tik dėl ilgo vakarojimo, bet ir ilgesnio miego, lėtesnio gyvenimo, persivalgymo. Pateikiame 5 patarimus, kaip atkurti jėgas ir vėl tapti aktyviam.
Lietuva | 2 MIN.
0
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Lietuva | 5 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Lietuva
Pasaulis
JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu savo Mar-a-Lago rezidencijoje, Floridoje, sekmadienį, gruodžio 28 d.
Pasaulis | 2 MIN.
1
JAV demokratų ir respublikonų partijų senatoriai pasmerkė Rusijos vykdomus Ukrainos civilių žudymus tuo metu, kai viso pasaulio krikščionys švenčia Kalėdas.
Pasaulis | 3 MIN.
2


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Ar pamenate lygiai prieš dešimt metų, gruodžio 26 dieną, Šiaulius ir visą šalį sukrėtusį nusikaltimą. Būdamas vos aštuoniolikos metų tuomečio Šiaulių profesinio rengimo centro mokinys Mindaugas Babajevas, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nužudė tos pačios mokymo įstaigos sargę. Praėjus pusmečiui nuo nusikaltimo šiaulietis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Kadangi į bausmės laiką buvo įskaičiuotas laikas, prabūtas suėmime iškart po nusikaltimo, nuteistasis teoriškai kaip tik šiuo metu ir turėtų išeiti į laisvę.
Kriminalai | 4 MIN.
0
Per pastarąją parą Šiaulių apskrityje rasti du vyrų lavonai be išorinių kūno sužalojimų, praneša policija.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių rajone ketvirtadienio vakarą žuvo ant kelio gulėjęs vyras – jį sužalojo automobilis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Šiltas lapkritis, gruodis, panašu, kol kas tausoja kelininkus ir kol kas jų darbo poreikis gana mažas. Už lango gruodžio pirmas tris savaites dienomis vyravo teigiama temperatūra, gana dažnas svečias buvo ne sniegas, o lietus. Taigi, galima juokauti, kad įsivyravę orai bent jau pirmąjį žiemos sezono mėnesį pataupė mūsų pinigus iš biudžeto, skirtus gatvių ir šaligatvių priežiūrai. Vis tik, kiek jų numatyta ir kaip gatvės ir šaligatviai šią žiemą bus prižiūrimi, teiravomės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.
Gatvė | 4 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Bažnyčių restauracija – tebesprendžiamas uždavinys Lietuvoje, bet Šiauliai buvo pirmieji, kurie sulaukė profesionalių restauratorių. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo pirmasis objektas, kuris Lietuvoje atkurtas po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo profesionali restauracija, nes šiems Dievo namams buvo grąžintas autentiškas vaizdas, kuriuo galima gėrėtis iki šiol.
Kultūra | 8 MIN.
0
Sovietinio gyvenimo realybė, kai prie parduotuvių rikiuodavosi žmonės, vis dar atgyja ir mūsų kasdienybėje. Vaistinėse, tarsi žuvelės per maža me akvariume, laukia pirkėjai. Daugelis jų išeina tuštesnėmis kišenėmis ir nešini maisto papildų pakuotėmis.
Sveikata | 4 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Šv. Kalėdų laukiame visi, o belaukdami puošiame eglutes – kas prieš mėnesį, kas tradiciškai Kūčių dieną. Besiruošdami šventėms, retas susimąstome, kaip atsirado papuoštos kalėdinės eglutės tradicija, iš kur ji atėjo pas mus, į Lietuvą. Roko grupė „Kardiofonas“, iš Antano A. Jonyno pasiskolinę tekstą, siūlė ant eglutės pakabinti baltą nosinaitę, tačiau mes visgi ir anksčiau, ir dabar žaliaskares puošiame kitaip.
Kultūra | 8 MIN.
0
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Lietuva
Šiauliai
Ketvirtadienio rytą, per pačias Kalėdas, Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia – mirė muzikantas, dainininkas ir legendinės grupės „Nerija“ narys Antanas Čapas.
Veidai | 3 MIN.
1
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio dvidešimt septintoji – 361-oji metų diena (šeštoji 51-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 5 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Gruodžio dvidešimt septintoji – 361-oji metų diena (šeštoji 51-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 5 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Ne vienam tėvui yra tekę susidurti su vaiko pykčio priepuoliu: verkimu, kritimu ant žemės, šaukimu, daiktų mėtymu. Supykę ir užsispyrę vaikai tėvams gali paskelbti tylos karą. Pykčio priepuolius gali nulemti ne tik situacijos aplinkybės, bet ir asmenybės bruožai bei Zodiako ženklas. Kure mažieji atstovai jau vaikystėje išsiskiria ne pačiomis geriausiomis Zodiako ženklų savybėmis?
Horoskopai | 3 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kalėdos baigėsi, o šaldytuvuose ir ant spintelių dažnuose namuose vis dar pūpso kalnai maisto. Ką daryti, kad jis nenueitų perniek? Kūrybingai panaudodami likučius ne tik atsikratysite kaltės, kad maistas be reikalo atsiduria šiukšliadėžėje, bet ir sutaupysite pinigų, sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Trūksta idėjų receptams? Štai kelios, kurios tikrai pravers.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Lietuviškos šventės jau daugybę metų neįsivaizduojamos be vieno pagrindinių jų akcentų – kūčiukų. Kaip įdomiau likusius kūčiukus panaudoti po švenčių.
Virtuvė | 2 MIN.
0