Prezidentūra Seimui grąžino turto civilinio konfiskavimo įstatymą

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimu į Seimą grįžta turto civilinio konfiskavimo įstatymas. Kritikos sulaukusį ir diskusijas sukėlusį įstatymą Prezidentūra į parlamentą siunčia su patobulinimais, leisiančiais sumažinti riziką kvestionuoti šio įstatymo atitiktį Konstitucijai.

Šalies vadovas pabrėžia pritariąs Seimo priimto įstatymo pamatiniam tikslui – užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui iš organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos, taikant civilinio turto konfiskavimo priemonę, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.

„Kitų valstybių pavyzdys rodo, kad griežtos prevencijos priemonės yra efektyvios. Tačiau civilinio turto konfiskavimo procedūra negali sudaryti sąlygų pažeisti Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės pagrindų ir žmogaus teisių“, – pabrėžė šalies vadovas.

Tuo metu komentuodama viešojoje erdvėje kilusias diskusijas, šalies vadovo patarėja Jūratė Šovienė tikina, kad Seimui grąžinama civilinio konfiskavimo įstatymo versija nereiškia įstatymo švelninimo.

„Įstatymas nėra švelninamas, įstatymo tikslas yra organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencija. Visos esminės įstatymo nuostatos lieka. Vienintelis dalykas, ko yra atsisakoma, – tai įstatymo galiojimo atgal, kuris pagal Konstitucinio Teismo doktriną yra negalimas“, – teigė J. Šovienė.

Įstatymo nuostatą, įtvirtinančią galimybę pradėti civilinio turto konfiskavimo procedūrą, jeigu bent viena iš įstatyme įtvirtintų sąlygų atsirado bet kada po 2010 m. gruodžio 11 d., siūloma keisti. Pagal šalies vadovo siūlomą naują tvarką, įstatymas galės būti taikomas asmens turtui, įgytam po 2010 m. gruodžio 11 d., jeigu asmuo bus įtariamas, kaltinamas, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už korupcinius ar organizuotus nusikaltimus, jau įsigaliojus šiam įstatymui.

„Konstitucinis Teismas yra išsakęs aiškią poziciją, kad teisės aktų galiojimas negali būti nukreiptas į praeitį. Tai yra esminis teisinės valstybės principas, į kurį būtina atsižvelgti teisėkūros procese“, – sakė prezidentas G. Nausėda.

Jei Seimas priims prezidento siūlomus patobulinimus, tai, pabrėžia šalies vadovo patarėja J. Šovienė, bus išvengta įstatymo „galiojimo atgal“ rizikos.

Jos teigimu, nepaisant siūlomų pakeitimų, pirminė įstatymo idėja lieka ta pati.

„Išsaugoma pagrindinė įstatymo idėja – organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos nusikaltimų prevencija“, – pažymėjo patarėja.

Prezidentas kartu pabrėžia, kad Policijos departamento sudaromi organizuotų grupių narių sąrašai bei įtraukimas į juos yra viena iš galimų asmens civilinio turto konfiskavimo sąlygų, tačiau ji turi remtis kriterijais, kurie numatyti įstatymuose, o ne poįstatyminiuose aktuose, kaip nustatyta Seimo priimtame įstatyme. Tokia būtinybė, pasak prezidento, atsiranda iš Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kad asmens teisės ir laisvės gali būti ribojamos tik įstatymu.

Kitais G. Nausėdos siūlomais įstatymo pakeitimais iš dalies koreguojamas civiliniam turto konfiskavimui inicijuoti būtinų sąlygų sąrašas, taip pat siekiama, kad nauja teisinė priemonė ir jos taikymo pagrindai bei sąlygos būtų proporcingi siekiamam tikslui ir neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti.

Penktadienis yra paskutinė diena, kada G. Nausėda turėjo arba pasirašyti Seime pritarimo sulaukusį Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, arba jį vetuoti. Įstatymas pritarimo parlamente susilaukė sausio 14 d. Visgi įstatymas vertinamas nevienareikšmiškai.

Įstatymą palaikantys teigia, kad sukurtos naujos įstatyminės priemonės padės kovoti su korupcija.

Prezidentą pasirašyti ragino mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas, Centro partijos vadovas Naglis Puteikis. Tuo metu kritikai tvirtina, kad turto civilinio konfiskavimo įstatymas sudaro prielaidas būgštauti, jog bus neproporcingai apribota žmonių teisė į nuosavybę. Dėl to į prezidentą kreipėsi advokatūra, akcentuodama kylančias grėsmes teisinei valstybei. Kartu jie kritikuoja parlamento sprendimą, įstatyme numatyti galimybę konfiskuoti turtą, kuris būtų įgytas iki šio įstatymo priėmimo – nuo 2010 metų gruodžio 11 dienos.

ELTA primena, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po sausio viduryje įvykusio susitikimo su šalies vadovu teigė, kad prezidentas G. Nausėda vetuos Seime priimtą įstatymą, įteisinantį turto civilinį konfiskavimą.

Seimo pritarimo sulaukusiame civilinio konfiskavimo įstatyme konfiskuoti asmens turtą būtų leidžiama, jei jis būtų įtariamas, kaltinamas arba nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus.

Asmens turtą teisėsauga taip pat galėtų konfiskuoti, jei jis priklauso nusikalstamoms grupuotėms ar jo turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, o šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

ELTA