Prezidentūra nepritaria pensinio amžiaus didinimui iki 72-jų metų: dabartiniu laikotarpiu tai neadekvatu

„Tokiam sprendimui, kad didinti pensinį amžių iki 72-jų metų, pakankamai greitai tikrai ne laikas. Šioje vietoje tikrai galime dėti tašką. Jeigu truputį dekonstruotume sistemą, tai 2026-ais metais pensinis amžius, tiek vyrų, tiek moterų, pasieks 65-is metus. Vienas iš labai svarbių, lygiagrečiai einančių rodiklių ir kriterijų, į kurį turime žvalgytis ir susieti savo pensijų politiką, t.y. sveiko gyvenimo trukmė. Šiandien Lietuvoje vidurkis yra 57,5 metai, kai tuo tarpu Estijoje virš 63, Švedijoje virš 70 metų“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

 

„Vyriausybės užsibrėžtame sveikatos strateginiame plane matome, kad sveiko gyvenimo trukmė iki 65 metų planuojama pasiekti tik 2030-ais metais. Todėl svarstyti septyniais metais didesnį pensinį amžių yra neadekvatu, dabartiniu laikotarpiu. Pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir sveikatos politikos efektyvumą“, – pridūrė ji.

 

I. Segalovičienė aiškina, kad prieš svarstant didinti pensinį amžių, pirmiausia ant stalo turi būti padėti sprendimai, kaip didinti žmonių sveiko gyvenimo trukmę bent iki Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

 

„Lygiai taip pat diskusijų procese, būtina kalbėti ir apie kitas, lygiagrečiai einančiais posistemes, t.y. darbo rinko politiką ir švietimo sistemą, mokymosi visą gyvenimą. Šiuo atveju produktyviau neieškoti lengvų būdų, bet kalbėti apie aktyvaus, sėkmingo senėjimo strategiją, sidabrinės ekonomikos strategiją ir ieškoti sprendimų. Žinoma, 2026-i metai, kada pensinis amžius pasieks 65 metus artėja sparčiai, ir diskusijos bus, bet būtų geriausia, kad jos kiltų iš mokslininkų kartu su politikais“, – sakė šalies vadovo patarėja.

 

Ji taip pat akcentavo, kad pensininkų skurdo lygis šalyje yra labai didelis, tad pensijų sistemos pokyčiai Lietuvoje negali būti atsieti nuo skurdo mažinimo politikos ir juos reikia orientuoti į kuo teisingesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje.

 

„Todėl, labai svarbu galvoti ir apie valstybės biudžeto dalį, jo vaidmenį pensijų sistemoje. Prezidentas dar 2019-ais metais iškėlė tikslą pensijas papildomai indeksuoti tam, kad pasiektume 50 proc. pakeitimų normą, nes buvo tik apie 43 proc. Šiais metais matysime jau virš 48 proc. pakeitimų normą, kas yra labai svarbu. 2024-ais metais turėtume pasiekti šį minimalų standartą, t.y. 50 proc. pakeitimų normas ir brėžti kitą strateginį tikslą, dar labiau artėti prie ES vidurkio, kas yra daugiau nei 60 proc. pensijų pakeitimų normos. Kryptis turėtų būti tokia“, – tvirtino I. Segalovičienė.

 

Europos Komisija (EK) yra rekomendavusi iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m.

 

Tačiau reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtina, jog tokio reikalavimo ar net pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas, tai neteisingos EK konsultacinio dokumento interpretacijos rezultatas.

 

Dokumento, kuris jo teigimu, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį.