Aktualijos | 5 MIN.
Prezidentūra įvertino skandalu virtusio matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus. Tai, kad egzamino neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų – šokiruoja, teigiama Eltai perduotame prezidento komunikacijos grupės komentare.
„Prastų matematikos pasiekimų problema nėra nauja. Matematikos egzamino rezultatai šokiruoja, deja, jau ne pirmus metus. Tik kur kas prasmingiau pasiekimų svyravimus būtų vertinti, kol mokiniai dar yra mokyklos suole ir jiems dar galima suteikti reikiamą mokymosi pagalbą, o ne pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus“, – teigia Prezidentūra.
„Štai 2019 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) neigiamus matematikos įvertinimus (nuo 1 iki 4) gavo 44 proc. dešimtokų. Tarptautinio PISA tyrimo rezultatai taip pat nežada aukštumų. Tai rodikliai, kurie net svarbesni nei brandos egzaminų rezultatai. Būtent jais vadovaujantis švietimo sistemoje turėtų būtų vykdomi kokybiniai pokyčiai“, – rašoma Eltai perduotame komentare.
Šalies vadovo komunikacijos grupė pažymi, kad G. Nausėda prieš metus pasiūlė šiuo klausimu aktualias įstatymo pataisas.
„Prieš metus Prezidentas pasiūlė įstatymo pataisas, kuriomis sukuriama sistema, turinti užtikrinti, kad po tarpinių pasiekimų vertinimų mokiniai ne tik sužinotų rezultatus, bet pagal juos jiems būtų sudaryti individualūs mokymosi pasiekimų planai ir kiekvienas mokinys, kuriam reikia mokymosi pagalbos, gautų reikiamą pagalbą dar mokykloje. Birželį Seimas priėmė šias Prezidento inicijuotas mokslo ir studijų ir švietimo įstatymų pataisas“, – teigia Prezidentūra.
Situaciją pakomentavo ir G. Nausėdos patarėjas. Anot jo, pokyčiai matematikos mokyme yra neatidėliotini ir visos Lietuvos švietimo sistemos garbės reikalas.
„Nėra vieno sprendimo, kuris padėtų stebuklingai išmokyti visus vaikus matematikos. Turime vienu metu ir peržiūrėti matematikos pamokų skaičius, ir rūpintis mokytojų rengimu bei tobulinimusi, ir gerinti patį matematikos mokymą, jo programas ir didaktiką, turime nieko nelaukdami suteikti individualią mokymosi pagalbą mokiniams, kurie nepasiekia patenkinamo matematikos mokymosi lygmens. Inovatyvios valstybės nesukursime nesuteikę jaunajai kartai matematinio išsilavinimo, todėl kokybinio pokyčio matematikos mokyme nebegalima atidėlioti, tai yra visos Lietuvos švietimo sistemos garbės reikalas“, – sako prezidento patarėjas Paulius Baltokas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė antradienį patvirtino, kad matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų.
ELTA primena, kad kritiką dėl prastų matematikos egzamino rezultatų G. Nausėda yra išsakęs Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje dirbusiam ministrui Algirdui Monkevičiui, kuris po prastų egzamino rezultatų prakalbo apie sisteminių pertvarkų poreikį.
Ministrė: matematika yra krizinėje situacijoje
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė antradienį teigė, kad matematikos egzaminų rezultatus vertina kaip tragiškus. J. Šiugždinienė pabrėžė, kad ypač blogi matematikos egzamino rezultatai yra laiku nepriimtų reikalingų sprendimų rezultatas.
„Turime tikrai pripažinti, kad matematika yra krizinėje situacijoje. Tokie rezultatai yra seniai priimtų, o dar svarbiau – nepriimtų sprendimų rezultatas“, – antradienį konstatavo ministrė.
J. Šiugždinienė žada sisteminius pokyčius
Antradienį paskelbusi galutinius matematikos egzamino įvertinimus J. Šiugždinienė aptarė ir planuojamus įgyvendinti pokyčius. Pasak jos, siekiant padėti mokiniams įveikti matematikos egzaminą bus siūloma, kad jau artimiausiu metu atsirastų tarpiniai atsiskaitymai, priimtas sprendimas vykdyti atskirus matematikos egzaminus bendrajam ir išplėstiniam kursui. Šiuo metu egzaminas yra tik vienas bendras, nes mokyklinis egzaminas panaikintas dar 2013 metais.
Dėl matematikos rezultatų buvo atliktas papildomas egzamino vertinimas
Dėl prastų matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų praėjusią savaitę ministrė paprašė atlikti papildomą egzamino vertinimą ir jo rezultatus tvirtinti atlikus papildomą analizę. Kaip antradienį teigė J. Šiugždinienė, suformuota komisija nustatė, kad egzaminas atitiko programą, bet du aukštesnio sudėtingumo uždaviniai galėjo turėti įtakos siekiant aukščiausių rezultatų. Tokia situacija didžiausią įtaką padarė pažangiausiems mokiniams. Dėl to komisija pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti.
„Dėl to nesikeitė egzamino neišlaikiusiųjų skaičius, bet pagerėjo aukščiausiais balais įvertintų rezultatai. Padaugėjo šimtukų“, – sakė ministrė.
Šis sprendimas lėmė, kad daugiau abiturientų gavo šimtukų: nuo 58 jų daugėja iki 116 (arba 0,8 proc. visų laikiusiųjų egzaminą). Gavusiųjų 86–99 balus padaugėjo nuo 378 iki 410 (2,8 proc.).
etaplius TV
0
