PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Balandžio 25 d. 09:35

Prezidentūra: elektros sistemos bandymas artina Lietuvą prie Vakarų Europos

Lietuva

A. Rutkausko nuotr.

Valdas PryšmantasŠaltinis: BNS


265325

Prezidentūra labai gerai vertina šeštadienį atliktą Lietuvos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymą, jis priartina šalies elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, sako prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

„Labai gerai vertiname, tai yra ne tik istorinis įvykis, pirmą kartą Lietuva tokį bandymą atliko, jis buvo sėkmingas ir jo rezultatai optimistiškai nuteikia dėl mūsų pagrindinio tikslo – elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa“, – antradienį Žinių radijui sakė J. Neverovičius.

Anot jo, Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklai turėtų veikti sinchroniškai jau kitais metais.

„Kitais metais, matyt, turėtume spartinti sinchronizaciją ir jau veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, su Lenkija“, – sakė J. Neverovičius.

Po sėkmingo bandymo savaitgalį Lietuvos pareigūnai tvirtino, kad šalis svarstys 2024 metų vasarį pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija.

J. Neverovičius sako, kad Lietuva bandymu pademonstravo, kad geba savarankiškai apsirūpinti reikiamu elektros kiekiu bei užtikrinti tinklų saugumą.

„Parodėme, kad sugebame ne tik savarankiškai valdyti dažnį, tinklą, parodėme, kad mūsų elektrinės sugeba pagaminti tiek, kiek reikia elektros ir užtikrinti tiekimo saugumą“, – teigė J. Neverovičius.

Pasiruošta, anot jo, ir tam atvejui, jeigu Lietuva būtų netikėtai atjungta nuo BRELL sutarties.

„Tame scenarijuje, jeigu kartais iš nedraugiškų šalių būtų sugalvota sukelti kažkokį stresą Lietuvos sistemai, tai esame pasiruošę, mūsų sistema užtikrina saugų ir nepertraukiamą veikimą“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

J. Neverovičius sako, kad iki visiškos nepriklausomybės nuo BRELL papildomus darbus dar turi atlikti ne tik lietuviai, bet ir latviai ir estai.

„Iki pilno komforto – aš girdžiu iš perdavimo sistemos operatoriaus – reikia dar namų darbų atlikti ir pabaigti baterijas, sinchroniniu kompensatorius, daugiau namų darbų turi atlikti mūsų kaimynai – latviai, estai“, – J. Neverovičius.

Jo teigimu, kol kas Lietuva nesvarsto galimybės iš BRELL žiedo trauktis ir prie Vakarų sistemų jungtis viena: prioritetu lieka bendra visų Baltijos valstybių sinchronizacija net tuo atveju, jeigu Lietuva vienintelė tam būtų pasiruošusi technologiškai ir politiškai.

„Lietuvos nacionalinis interesas yra prisijungti kartu trim Baltijos valstybėms. Jeigu toks scenarijus nesirealizuoja, aš manau, kad taip pat turi būti apsvarstytas variantas kokie gali būti žingsniai, bet kartoju dar kartą: prioritetas yra trijų Baltijos valstybių sinchronizacija kartu kitais metais“, – kalbėjo J. Neverovičius.

Sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau Latvija ir Estija nori laikytis anksčiau pasiektų susitarimų susijungti su Europa 2025 metais.

Europos Komisija (EK) Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją laiko svarbiu politiniu bei finansiniu prioritetu bei šiam projektui yra skyrusi daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.