REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Lapkričio 18 d. 14:32

Prezidentūra: EK nurodo, kad kitų metų biudžeto deficitas bus apie 2,3 proc. BVP – pasiūlymams manevro laisvės yra

Vilnius

BNS/Fotobankas nuotr.

Ignas DobdovolskasŠaltinis: ELTA


283865

Nors Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte numato, kad deficitas sieks 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir tvirtina, jog pasiūlymų įgyvendinimui beveik nėra erdvės, šalies vadovas tokiai pozicijai nepritaria. Prezidentūra tikina, kad Europos Komisijos (EK) skaičiavimuose nurodoma, jog deficitas gali būti apie 2,3 proc. BVP, tad manevro laisvės siūlymams yra ir projekto tobulinimas yra galimas.

„Biudžeto tobulinimo darbui dar yra pakankamai laiko. Prezidentas kviečia ir linki Vyriausybei atlikti jį bendradarbiaujančiai ir labai atsakingai, ypač sprendžiant klausimus dėl gynybos finansavimo formuluočių, pensijų didinimo, papildomos paramos šeimoms, švietimo srityje esančius iššūkius, kelių finansavimo stoką”, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūros komunikacijos grupė.

„Nors, Vyriausybės vertinimu, kitų metų biudžeto deficitas pagal projektą siekia -2,9 proc. BVP, jį paskaičiavusi Europos Komisija nurodo, kad deficitas gali būti ir mažesnis – apie -2,3 proc. BVP. Tad dar yra manevro laisvės – tiek finansavimo prioritetus peržiūrint žmonėms naudingesne kryptimi, tiek ir peržiūrint skaičiavimo prielaidas, kad būtų užtikrinta, jog kitų metų biudžetas, atitikdamas Mastrichto kriterijų, adekvačiau atlieptų visuomenės lūkesčius”, – aiškinio Prezidentūra.

Seimo statuto pažeidimai neturi tapti biudžeto nepatvirtinimo priežastimi

Šalies vadovo komunikacijos grupė taip pat teigiamai įvertino Seimo sprendimą atidėti biudžeto svarstymą, pastebėjus parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) veiksmų neatitikimą statutui. Tačiau, Prezidentūros nuomone, Vyriausybė ir valdančioji koalicija yra atsakingos už biudžeto parengimą, tad turi padaryti viską, kad jis būtų sėkmingai patvirtintas.

„Biudžeto svarstymo startas nėra sklandus. Šiuo metu vertinant biudžeto procesą svarbu pagirti opoziciją ir pavienius valdančiųjų koalicijos atstovus už tai, kad jie, aktyviai dalyvaudami procese, pastebėję teisinius statutinius neatitikimus, Seimo salėje užtikrino, kad biudžeto projektas būtų grindžiamas teisinės valstybės, o ne buldozerinės daugumos principais“, – akcentuojama komentare.

„Seimo statuto pažeidimai neturi tapti biudžeto nepatvirtinimo priežastimi. Matome, kad valdantieji jau pradėjo taisyti savo padarytas biudžeto priėmimo proceso klaidas. Vyriausybė ir valdančioji koalicija yra atsakingos už biudžeto parengimą, jo sėkmingą svarstymą Seime bei patvirtinimą iki naujųjų biudžetinių metų pradžios ir turi padaryti viską, kad savo pareigas atliktų tinkamai“, – tikino Prezidentūra.

Antradienį iš Seimo plenarinių posėdžių buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas. Už tokį opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymą balsavo 63, prieš – 53, susilaikė 6 parlamentarai.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pateikęs siūlymą tikino, kad Seimo BFK išvada dėl biudžeto neatitiko parlamento statute keliamų reikalavimų. Tuo tarpu BFK pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad tokios komiteto išvados yra įprasta praktika, o siūlymai biudžetui yra nepagrįsti finansiniais šaltiniais.

Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių”, Ievos Pakarklytės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus dėka. Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.

Skola – 39,8 proc., deficitas – 2,9 proc.

Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA