Prezidentūra: dabartinės elektros kainos „įšaldymas“ kitąmet kainuotų 300 mln. eurų daugiau nei numačiusi Vyriausybė

Kaip argumentuojama jos Eltai perduotame komentare, premjerė Ingrida Šimonytė Prezidentūrai pristatė pradinius 2023 m. kompensacijų elektros ir dujų buitiniams vartotojams planus, kuriuose numatyta, jog energijos kainos gyventojams augs bei bus kompensuojamos nuo aukštesnio lygio nei dabar. Tokia išeitis biudžetui kainuotų apie 1,3 mlrd. eurų (1,9 proc. šalies BVP).

 

„Prezidentas paprašė Ministrės Pirmininkės paskaičiuoti kiek elektros kainos buitiniams vartotojams įšaldymas 2023 m. pirmam pusmečiui – ties 24 ct/kWh po kompensacijų – papildomai kainuotų biudžetui. Ši papildoma suma – apie 300 mln. eurų, arba 0,4 proc. BVP. Bendras subsidijų gyventojams paketas, įvertinus elektros kainos buitiniams vartotojams įšaldymą pusmečiui, padidėtų ir iš viso pasiektų apie 2,3 proc. BVP. Valstybė energetinės krizės metu tai gali sau leisti ir privalo padaryti“, – rašoma Prezidentūros komentare.

 

Jame taip pat teigiama, kad gyventojai nėra kalti dėl to, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę, iki tol buvusios vyriausybės nesugebėjo sukurti naujų vietinės elektros gamybos pajėgumų, todėl jiems būtina kuo labiau padėti.

 

„Tai, kad valstybė po Ignalinos AE uždarymo taip ir nesukūrė vietinės konkurencingos elektros generacijos infrastruktūros, nėra gyventojų kaltė. Dėl to būtų neteisinga dar kartą palikti drakoniško elektros kainų augimo naštą gyventojams, įvertinus, kad 2022 m. nuo liepos 1 d. elektros kainos jau padidėjo mažiausiai 40 proc. Be to, prasidės šildymo sezonas, tad žmonių išlaidos komunalinėms paslaugoms išaugs itin ženkliai“, – argumentuoja Prezidentūra.

 

Anot jos, vyriausybė neturėtų „laikinosios pagalbos gyventojams teikimo apdengti mistiniais ir gąsdinančiais mokesčių didinimais ateityje“. G. Nausėdos komanda tikina, kad valstybė turi pajėgumų jos siūlymus įgyvendinti.

 

„Nes, viena – išmintis sako: šykštus moka du kartus. Antra, tai įrodo ekonomikos faktai: dėl užvertų kapitalo rinkų 2009 m. taupant ir mažinant viešąjį finansavimą, valstybės skolos lygio prieaugis ir fiskalinis deficitas buvo didesni nei 2020 m., kai valstybė galėjo ir padėjo gyventojams ir verslui. Geresniems rezultatams 2020 m. (palyginti su 2009 m.) pasiekti nereikėjo mokesčių didinimų – nes darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimas ir plėtra yra valstybei ir visuomenei didžiausią ekonominę naudą duodantys pasiekimai“, – rašoma Prezidentūros komentare.

 

Antradienį prezidento patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais „Žinių radijui“ sakė, kad valstybė turėtų iki kitų metų liepos galėtų užfiksuoti dabartinį 24 ct/kWh elektros tarifą visiems buitiniams vartotojams. Anot jos, šalies finansų tam užtektų.

 

„Prezidentas siūlo užšaldyti elektros kainą iki kitų metų liepos 1 d., būtent per subsidijų už elektrą mechanizmą, dabartiniame 24 ct/kWh lygyje“, – teigė ji.

„Kol kas kalbame būtent apie visus, todėl, kad matome, jog valstybė yra pajėgi tą padaryti“, – pažymėjo ji.

 

Iki 2022 m. pabaigos visiems buitiniams vartotojams valstybė kompensuoja iki 9 ct/kWh elektros kainos. Minimalus tarifas po kompensacijos siekia būtent 24 ct/kWh (9 centais mažiau nei dabartinė visuomeninio tiekimo kaina). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šiuo metu skaičiuoja visuomeninio tiekimo kainą nuo sausio, kuri, neabejojama bus gerokai didesnė.

 

I. Šimonytė yra minėjusi, kad energijos kainoms gyventojams kompensuoti kitų metų biudžete bus numatyta apie 1 mlrd. eurų. Biudžetą Vyriausybė ketina šiemet pristatyti anksčiau nei įprastai, spalio pradžioje.

 

Reaguodama į šį G. Nausėdos siūlymą antradienį Seime ji teigė, jog ši iniciatyva yra „politinio proceso žanro“ dalis, kadangi, jos teigimu, šalies vadovas neturi būdų ją įgyvendinti.

 

„Man šitie visi išankstiniai pozicijų užsiėmimai kaip politinio proceso žanras yra suprantami, bet nelabai matau didelės vertės, todėl, kad būdų užtikrinti savo šitų pažadų įgyvendinimą, prezidentas nelabai turi“, – Seime kalbėjo premjerė.