Prezidento patarėjas: lėšų gynybai reikia skolintis, vėliau – iš ekonomikos augimo

Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ekonomikos.

„Yra visiškas sutarimas dėl to, kad vienas iš greičiausių sprendimų yra skirti didesnį dėmesį būtent papildomam skolinimuisi gynybai finansuoti ir ypač iki tol, kol atsiras bendri Europos Sąjungos mechanizmai“, – žurnalistams Prezidentūroje po susitikimo su Lietuvos banko vadovu Gediminu Šimkumi penktadienį sakė patarėjas ekonominei ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. 

Anot jo, ateityje lėšų galima būtų pritraukti, pavyzdžiui, įdarbinant bankų indėliuose laikomas gyventojų lėšas.

„Viena idėja tai būtų remtis kitų euro zonos šalių praktika, kai gyventojai dalį savo santaupų savo sprendimu gali laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, kai to reikia, ir už jas būtų mokamos reguliarios palūkanos. Verta pastebėti, kad šiuo metu palūkanos už laikymą einamosiose sąskaitose įprastai mokamos nėra“, – aiškino prezidento patarėjas.

Idėja – gyventojų santaupas bankuose skolinti ILTE, šis galėtų priimti indėlius 

V. Augustinavičiaus teigimu, įteisinus naują tvarką gyventojų santaupos taupomosiose sąskaitose galėtų būti skolinamos nacionaliniam plėtros bankui „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE), o šis jas investuotų į gynybos pramonę, infrastruktūros projektus ir taip skatintų ekonomikos augimą. 

Anot prezidento patarėjo, ILTE taip pat galėtų gyventojų lėšas priimti tiesiogiai: „Galima būtų analizuoti pačiai ILTE'i iš gyventojų priimti taupomuosius indėlius ir šiuos išteklius investuoti į šalies ekonomiką.“

Be to, anot jo, būtina mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.

„Prezidento ir Lietuvos banko nuomonė visiškai sutapo dėl priemonių taikymo eliminuojant pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemas, tai yra sumažinant šešėlinę ekonomiką, PVM grobstymą“, – sakė V. Augustinavičius.

LB vadovas G. Šimkus savo ruožtu pridūrė, kad reikėtų peržiūrėti ir įvairias mokesčių lengvatas.

„Pagrindinė kryptis, kurią mes matėme, buvo, kad prieš kalbėdami apie mokesčių didinimą pakalbėkime apie lengvatas, (...) egzistuoja realios grėsmės, valstybės egzistencinis pavojus, tai kažkam papildomai kalbėti apie lengvatas, aš manau, kad tai yra pakankamai ir vertybinių elementų turintis dalykas“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.

Jis priminė, kad Lietuvos bankas neseniai paviešino siūlymus keisti kaupimo antros pakopos pensijų fonduose sąlygas atsisakant valstybės įnašo – tokiu būdu valstybė gautų papildomai 300 mln. eurų per metus. 

Be to, anot G. Šimkaus, daugiau pensijų fondų lėšų būtų galima investuoti Lietuvoje, be to, efektyviau investuoti „Sodros“ rezervo lėšas. 

„Viena iš tokių krypčių – ieškoti, lengvinti, sukurti galimybes pensijų fondams investuoti į mūsų šalies ekonomiką, tai yra vienas dalykas, bet šalia to mes turime ir 3 mlrd. eurų „Sodros“ rezervą. Aš suprantu, kodėl jis atsirado, bet, mano galva, per investicijas, jis dabar investuojamas į labai saugias priemones, bet galbūt galima bandyti ir uždirbti kažkiek iš to fondo, o tas grąžas skirti gynybai“, – aiškino LB vadovas.

G. Nausėda trečiadienį interviu BNS pareiškė, kad iki 2030 metų siekiant išvystyti kariuomenės diviziją ir krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tam reikėtų apie 12–13 mlrd. eurų papildomų lėšų, o vienas šaltinių tam, anot jo, galėtų būti ir Lietuvos valiutos atsargos. 

Centrinis šalies bankas trečiadienį pranešė, jog ES Sutartis draudžia Lietuvos bankui skolinti pinigus ar leisti lėšų pereikvojimą jo sąskaitose Vyriausybei, jos institucijoms, įmonėms, taip pat draudžiama iš jų tiesiogiai pirkti skolos priemones.