Prezidento patarėjas antradienį tikisi Seimo darbo „vienoje salėje“ (papildyta 11.35)

Su parlamentarais susitikusio prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako besitikintis, kad jau antradienį valdančiųjų ir Seimo opozicijos atstovai galės dirbti „vienoje salėje“.

„Šitas susitikimas nuteikia optimistiškai, kad jau rytoj išvysime visus Seimo narius, dalyvaujančius vienoje salėje“, – žurnalistams pirmadienį po susitikimo sakė šalies vadovo patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis.

Pasak jo, prezidentas prašė tiek opozicijos, tiek valdančiosios daugumos „ieškoti dialogo galimybės, neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų“.

Opozicija pastarąsias kelias savaites boikotuoja Seimo darbą po ginčo su valdančiaisiais dėl interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.

Galimą sugrįžimą į Seimo salę dalis opozicijos politikų pastaruoju metu sieja su derybomis su valdančiaisiais dėl savo pasiūlyto paketo amortizuoti kainų augimą gyventojams.

„Opozicija pakankamai argumentuotai kalba apie infliacijos poveikio mažinimo priemones, kurias būtina svarstyti. Prezidentas su tokia nuomone sutinka. Valdantieji ieško formų, kaip geriausia būtų svarstyti ne pavienes iniciatyvas, o galbūt per darbo grupes, įtraukiant ir Vyriausybę, ieškoti bendrų pozicijų, kurios labiausiai tiktų spręsti šitą problemą“, – kalbėjo P. Mačiulis.

Jo teigimu, per susitikimą nebuvo detaliai aptariami konkretūs pasiūlymai, o tartasi dėl principo, jog visos iniciatyvos būtų svarstomos.

„Šito susitikimo esmė – jog tie klausimai, kurie svarbūs Lietuvos žmonėms, atsirastų darbotvarkėje vienokia ar kitokia forma ir tai leistų ir suteiktų galimybę visoms frakcijoms, visoms partijoms dirbti vienoje Seimo salėje“, – tvirtino prezidento patarėjas.

Opozicijos valdantiesiems pateiktame reikalavimų sąraše yra raginimas spręsti dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, V. Čmilytei-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, stabdant nesutarimus keliančius projektus dėl civilinės sąjungos, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui ir kitus.

Prioritetas – antiinfliacinės priemonės

Kaip po susitikimo sakė Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus, valdančiųjų neseniai priimtos priemonės nėra antiinfliacinis paketas, o „infliacijos pasekmių kompensavimo paketas“.

„Tai yra du skirtingi dalykai. (...) Mūsų siūlymas – kad būtų pirmas tikras antiinfliacinis paketas“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, norint sugrįžti prie bendro darbo tereikėtų per pateikimo stadiją pritarti opozicijos pateiktiems siūlymams ir juos per vasarą aptarti su Vyriausybe.

Opozicijos siūlomame antiinfliaciniame pakete numatytos įvairios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis, mažesni akcizai kurui ir didesnės pensijos.

Panašios pozicijos laikėsi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis. Anot parlamentaro, jo frakcija į Seimo posėdžių salę grįš, jei bus sprendžiami klausimai, susiję su kainų augimo mažinimu, atsižvelgiama į opozicijos siūlymus.

L. Kukuraičio teigimu, Demokratų sąjunga nesiekia iš darbotvarkės išbraukti projektų dėl civilinės sąjungos ar narkotikų dekriminalizavimo, tačiau mano, kad jie nėra prioritetiniai.

„Neturėtų tai būti pats pirminis klausimas, kurį turėtume čia ir dabar spręsti“, – sakė jis.

„Valstiečių“ sąlygos valdantiesiems

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugas Lingė teigė, kad „sprendimų dėl antiinfliacinių priemonių būtų ieškoma prie Vyriausybės veikiančioje darbo grupėje“.

Anot jo, kivirčas su opozicija įvyko dėl „procedūrinių dalykų“, todėl jie ir turėtų būti diskusijų ašis.

Tuo metu opoziciniai „valstiečiai“ savo sugrįžimą sieja ne tik su antiinfliacinių priemonių svarstymu parlamente, bet ir su tam tikrų klausimų išbraukimu iš pavasario sesijos darbotvarkės.

„Tikrai dabar neturėtų būti darbotvarkėje narkotikų dekriminalizavimo ir civilinės sąjungos klausimų“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Tai – ne pirmo būtinumo klausimai. Visi matome interesą, kad būtų darbas Seime, nes yra savivaldos įstatymai, kuriuos būtina priimti, yra antiinfliacinės priemonės, yra infliaciją kompensuojančių priemonių priėmimas. Tai – sprendimai, kurių reikia Lietuvos žmonėms“, – pridūrė jis.

Laisvės partijos pirmininkė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo teigė, jog žmogaus teisių klausimams laikas „visada gali būti tinkamas“ ir ragino nevėluoti.

„Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Radai pateikė ratifikuoti Stambulo konvenciją ir net neabejoju, kad Rada ratifikuos ją. Štai kariaujanti su Putino režimu šalis, esanti vidury karo, gali priiminėti žmogaus teisių klausimus, o mes manome, kad dabar ne metas“, – teigė A. Armonaitė.

Klausiamas apie opozicijos prašymus stabdyti dalies iniciatyvų svarstymą Seime, P. Mačiulis sakė: „Prezidento nuomone, Lietuva yra demokratinė valstybė ir Seimo nariai gali susirinkę nuspręsti, kas šiuo metu yra aktualiausia ir kas turėtų būti darbotvarkėje.“

Nepritaria ultimatumams

Politikės teigimu, siekiant dialogo šis neturi būti vykdomas ultimatumais.

„Esmė, kad būtų priimami sprendimai, reformos įvyktų, dėl Seimo nesusirinkimo ir nepatvirtintos darbotvarkės, yra pokyčių, kuriuos Vyriausybė yra atnešusi – susisiekimo, teisingumo, ekonomikos srityje, reikia, kad darbas funkcionuotų, norėtųsi, kad opozicija dalyvautų. Galima ir be jų, bet norėtųsi su jais, nes įvairovė yra svarbu“, – sakė parlamentarė.

Ultimatumams teigė nepritariantis ir Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas. Jis teigė norintis sutarti ir grįžti atgal į posėdžių salę.

„Pradėti nuo ultimatumų – nekonstruktyvu. Mes ieškome kelio sugrįžti bendram darbui“, – kalbėjo Seimo narys.

Nors prezidentas kvietė visų partijų atstovus, Liberalų sąjūdžio politikų susitikime nebuvo. Opozicija tai vadino simboliniu gestu, o valdantieji negalėjo nurodyti, kodėl jų kolegos neatvyko.

Po susitikimo Prezidentūroje Liberalų sąjūdžio frakcijos išplatintame pranešime cituojamas frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas nurodė, kad prezidento kvietimas politikams susitikti yra „mėginimas prisiimti nuopelnus už sprendimus, kuriuos priims pačios partijos, ieškodamos išeities nutraukti Seimo posėdžių boikotą“.

„Vertinu Prezidento nuomonę pagiriant opoziciją ir supeikiant valdančiuosius. Vis dėlto atsimenant jo žodžius, sunku tikėtis, kad Prezidentas išliks objektyvus mums ieškant sutarimo tarp pozicijos ir opozicijos ir galėtų pats nešališkai imtis taikdario misijos. Abejoju, ar praėjus 11 boikoto dienų prezidento tarpininkavimas tarp parlamentinių jėgų yra nuoširdus, nes mes šiandien vidurdienį turėtume patys sudėlioti visus taškus ant i“, – sakė parlamentaras.

Savo ruožtu „darbiečių“ seniūnas Viktoras Fiodorovas teigė susitikime neįžvelgęs valdančiųjų „geros valios ženklų“.

Dialogo grupė

Vėliau pirmadienį Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen susitiks su vadinamąja dialogo grupe, sudaryta iš valdančiųjų ir opozicijos atstovų.

Pastarųjų atstovai teigia, kad ketinama aptarti anksčiau Seimo vadovei įteiktą reikalavimų sąrašą.

Opozicijos atstovai taip pat viliasi, kad pavyks sutarti, jog į antradienio plenarinio posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas jų siūlomų antiinfliacinių priemonių paketas.

Dialogo grupė buvo suburta spręsti konfliktui tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuris kilo svarstant interpeliaciją žemės ūkio ministrui.

Opozicijai pasipiktinus valdančiųjų sušaukti nenumatytu posėdžiu, mažumos atstovai paliko Seimo salę ir nuo birželio 8 dienos posėdžiuose nedalyvauja, išskyrus registraciją ir darbotvarkės tvirtinimą. 

Valdantieji Seime turi 74 balsus, opozicija – 67.