Prezidentiniai reitingai: favoritu užtikrintai lieka G. Nausėda, artimiausias varžovas – I. Vėgėlė

Sausio 19–29 dienomis vykusios apklausos metu, 38 proc. apklaustųjų nurodė, kad norėtų matyti G. Nausėdą dar vieną kadenciją einantį prezidento pareigas.

Antrojoje reitingų lentelės pozicijoje rikiuojasi prezidento rinkimuose dalyvausiantis advokatas Ignas Vėgėlė. Už jį rinkimuose teigė ketinantys balsuoti 10,8 proc. apklaustųjų.

Apklausa vyko dar iki socialdemokratams pranešant apie savo sprendimą dėl prezidento rinkimų. Tad respondentai atsakydami į klausimą galėjo pasirinkti ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę. Kaip rodo apklausa, į rinkimų kovą taip ir neįsitraukusią bei dabartinio prezidento G. Nausėdos kandidatūrą parėmusią V. Blinkevičiūtę sausį palaikė 9,2 proc. gyventojų.

Nuo prezidentinių reitingų lentelės lyderių atsilieka premjerė Ingrida Šimonytė, už kurią metų pradžioje savo balsą šalies vadovo rinkimuose buvo pasiruošę atiduoti 7,4 proc. Lietuvos gyventojų.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Aurelijus Veryga, už kurį balsuotų 3,6 proc. apklaustųjų. Taip pat 2,8 proc. šalies gyventojų teigė savo balsą norintys atiduoti save išsikėlusiam kandidatui, gydytojui Eduardui Vaitkui.

2 proc. respondentų nurodė, kad savo balsą prezidento rinkimuose atiduotų už Laisvės partijos kandidatą Dainių Žalimą. 1,8 proc. respondentų balsuotų už Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatą Giedrimą Jeglinską. Lygiai tokio paties palaikymo (1,8 proc.) sulauktų ir Darbo partijos keliamas Andrius Mazuronis. Savo ruožtu save išsikėlę buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus surinktų 1,7 proc., o anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas – 0,2 proc.

8 proc. gyventojų apklausos metu teigė, kad nebalsuotų nė už vieną iš minėtų kandidatų, o 10,9 proc. tvirtino, kad savo sprendimo dėl prezidento rinkimų dar nėra priėmę.

Artimiausiu metu reitingų lentelėje galime sulaukti pokyčių

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė teigia, kad situacija reitingų lentelėje ilgainiui gali keistis. Tam įtakos turės ir nusistovėjęs pretendentų dalyvauti šalies vadovo rinkimuose sąrašas.

„Netrukus bus aiškiau, kokios pavardės išliks – kas dalyvaus rinkimuose, o kas ne“, – Eltai sakė R. Ališauskienė, primindama, kad pirmadienį baigiasi politinės kampanijos dalyvių registracija prezidentiniams rinkimams.

Sociologės teigimu, nepaisant LSDP išsakytos paramos G. Nausėdai vis dar neaišku, kurį kandidatą palaikys V. Blinkevičiūtės simpatikai.

„Dalis jų, matyt, nebalsuos nei už vieną kandidatą. Dalis balsų gali nueiti A. Verygai, dalis I. Vėgėlei ir, aišku, kiek didesnė dalis G. Nausėdai. Žinoma, nėra vilčių, kad socdemų rinkėjai balsuotų už Ingridą Šimonytę“, – pažymėjo ji.

Tarp palankiausiai vertinamų kandidatų – R. Žemaitaitis

Apklausos duomenimis, palankiausiai Lietuvos gyventojai tikino vertinantys dabartinį prezidentą G. Nausėdą (74 proc.), apie savo siekį tapti šalies vadovu pranešusį antisemitizmu kaltinamą parlamentarą Remigijų Žemaitaitį (43 proc.) ir pandemijos metu išgarsėjusį advokatą I. Vėgėlę (41 proc.). Neigiamai G. Nausėdą vertino 20 proc., R. Žemaitaitį ir I. Vėgėlę – po 40 proc. apklaustųjų.

Nepalankiausiai vertinami kandidatai į prezidentus yra premjerė I. Šimonytė (74 proc.) bei buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga (53 proc.). Ministrei pirmininkei palaikymą išsakė 20 proc., o A. Veryga teigė pasitikintys 36 proc. šalies gyventojų.

Anot R. Ališauskienės, LVŽS keliamas A. Veryga sulaukia tokio vertinimo, nes veikiausiai nėra pakankamai tapatinamas su šia politine jėga.

„A. Veryga vis dar prisimenamas kaip ministras. Nors jis ir yra žinomas politikas, tačiau nėra iki galo matomas kaip „valstiečių“ lyderis“, – teigė sociologė.

Daugiausiai nežinomųjų kandidatų lentelėje, pasak R. Ališauskienės, įneša skandalingojo parlamentaro R. Žemaitaičio sprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose.

„R. Žemaitaitis turi daugiausiai teigiamų vertinimų po G. Nausėdos. Tai kyla klausimas, ar R. Žemaitaičio atsiradimas tarp kandidatų įneš pokyčių reitingų lentelėje, ar ne. Jis yra gerai žinomas politikas, orientuotas į protestinį elektoratą“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.

Į dabartiniais politikais nusivylusį rinkėją taiko ir I. Vėgėlė. Visgi, pažymi R. Ališauskienė, gretinti jo su R. Žemaitaičiu nereikėtų.

„R. Žemaitaičio ir I. Vėgėlės profiliai pakankamai skirtingi. Vienas kovoja šachmatų lentoje, kitas – ringe. I. Vėgėlė yra labiau kritikas, atskleidžiantis partijų ar politikų trūkumus, o R. Žemaitaitis kovoja agresyviau“, – samprotavo ji.

Rinkiminei kampanijai prasidėjus išaugo kai kurių kandidatų žinomumas

Tyrimas parodė, kad šių metų pradžioje 38 proc. Lietuvos gyventojų nurodė nežinantys į šalies vadovus nusitaikiusio Z. Andrulėnio, taip pat 26 proc. respondentų nežinojo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamo kandidato G. Jeglinsko, 23 proc. – gydytojo E. Vaitkaus, 17 proc. – buvusio kariuomenės vado V. Tutkaus bei 16 proc. respondentų nurodė nežinoję Laisvės partijos kandidato D. Žalimo.

Sausį, lyginant su gruodžio apklausa, 10 procentinių punktų pagerėjo G. Jeglinsko, o 7 procentiniais punktais E. Vaitkaus bei D. Žalimo žinomumas.

„G. Jeglinsko viešojoje erdvėje nebuvo matyti visai, todėl gyventojai nežino nei jo pavardės, nei ką apie jį galvoti. D. Žalimas buvo žinomas kaip Konstitucinio Teismo pirmininkas, ekspertas, todėl žmonės jo įvaizdį daugiau sieja su teisininku, o ne politiku“, – pažymėjo sociologė.

Apklausa vyko 2024 m. sausio 19–29 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.