Prezidentė po susitikimo su švietimo bendruomene: šimtmečio reforma negali virsti šimtmečio chaosu

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai vertina situaciją švietime ir Vyriausybės vilkinamą problemų sprendimą, teigdama, kad šimtmečio reforma negali virsti šimtmečio chaosu, dėl kurio visų pirma kenčia vaikai ir jų tėvai.

Po D. Grybauskaitės susitikimo su švietimo profsąjungų atstovais, ekspertais ir politikais vyriausioji prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė teigė, kad prezidentė skubos tvarka Seimui teikia įstatymo pataisas.

„Prezidentės teigimu, šimtmečio reforma negali virsti šimtmečio chaosu, eksperimentavimas vaikų ateitimi privalo būti baigtas, reforma privalo tapti visų bendru darbu“, - prezidentę citavo patarėja.

Pasak D. Grybauskaitės, Vyriausybės derybų vilkinimas privalo būti baigtas. Privalu kuo greičiau susitarti konfrontuojančioms šalims, nes šioje situacijoje įkaitais yra tapę vaikai ir tėvai.

Skubos tvarka siūlomose įstatymo pataisose prezidentė siūlo aiškesnę ir paprastesnę etatinio darbo apmokėjimo struktūrą, lengvesnį jo taikymą mokyklose, atotrūkio mažinimą tarp skirtingų mokyklų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (ŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas dėkojo prezidentei už parodytą iniciatyvą išeiti iš aklavietės ir skubos tvarka inicijuojamų įstatymų keitimų.

„Aktyviai dalyvausime procese, kuris padėtų išspręsti ginčą“, - sakė A. Navickas.

Pasak jo, streikas bus tęsiamas, mokytojai vertins siūlymus, stebės, kaip Vyriausybė atsilieps į prezidentės raginimą ieškoti būdų keliamoms problemoms spręsti.

„Prezidentė norėtų kad kuo greičiau būtų nutrauktas streikas. Tikimės artimiausiu metu pamatyti realius sprendimus, nes ir mums rūpi greičiau tęsti ugdymo procesą“, - sakė LŠDPS vadovas.

Prezidentė D. Grybauskaitė ketvirtadienio rytą susitiko su penkių švietimo profesinių sąjungų atstovais: Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku (LŠDPS) Andriumi Navicku, Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininku Ramūnu Znutu, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininku Audriumi Jurgelevičiumi, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininku Kęstučiu Jukniu.

Prezidentė taip pat norėjo išgirsti Švietimo tarnybos pirmininkės, Vilniaus universiteto profesorės Vilijos Targamadzės, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos nuomonę apie susidariusią situaciją švietime.

Švietimo ir mokslo ministerijai atstovavo ŠMM kancleris Tomas Daukantas, mokytojams - Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Jūratė Litvinaitė, Lietuvos mokyklų vadovams - asociacijos viceprezidentė Rūta Krasauskienė.

Susitikimo tikslas buvo aptarti šalies švietimo sistemoje susiklosčiusią padėtį ir galimus sprendimus.

Kaip skelbė ELTA, trečiadienio rytą streiką inicijavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga mokytojų vardu kreipėsi į prezidentę užtarimo, teigdami, kad situacija peržengia nesiskaitymo su vienos profesijos žmonėmis ribas.

Kaip spaudos konferencijoje sakė LŠDPS vadovas A. Navickas, susidariusi situacija atskleidė visos valstybės skaudulius.

„Nesugebėjimas spręsti problemų, aukščiausių valstybės pareigūnų melas, brutalus elgesys su streikuojančiais mokytojais, oficialių dokumentų klastojimas, grasinimai fiziniu susidorojimu rodo, kad demokratijai iškilo grėsmė“, - teigė A. Navickas.

Streikuojantys mokytojai prezidentės prašė įvertinti situaciją.

Kaip pridūrė profsąjungos vadovas, susitarimų protokolas, apie kurį Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė antradienį, neturi nieko bendro su streiką surengusios profsąjungos iškeltais reikalavimais, todėl jie nėra traktuotini kaip susitarimas dėl reikalavimų, kurie buvo iškelti.

Profsąjungos, kurios sudariusios kolektyvinę sutartį su ŠMM, A. Navicko žodžiais, tik kuria derybų iliuziją.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas kategoriškai atmetė streikuojančių mokytojų kaltinimus, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) manipuliavo skaičiais ir ignoravo streiką organizuojančios profesinės sąjungos reikalavimus.

Kaip skelbė ELTA, preliminariais duomenimis, streiką pajuto iki 16 tūkst. mokinių. Tokį skaičių trečiadienio vakarą pateikė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Pasak ŠMM, streikuojančių mokytojų mažėja. Trečiadienį streikavo apie 1385 (3,1 proc.) pedagogų. Ketvirtadienį streikuosiančių pedagogų gali būti apie 1350.

Gruodžio 5 dieną streikavo 75 švietimo įstaigos (apie 3,8 proc.). Tęsė streiką 73, prisijungė 2, nutraukė irgi 2. Aštuoniolikoje švietimo įstaigų streikuoja po 1-3 pedagogus.

Ketvirtadienį, preliminariais duomenimis, planuoja streikuoti 75 švietimo įstaigos. Tęs streiką 71, prisijungs 4, nutrauks irgi 4 įstaigos.

Lietuvoje yra apie 2 tūkst. švietimo įstaigų, dirba apie 45 tūkst. pedagogų.

ELTA primena, kad neterminuotas švietimo darbuotojų streikas prasidėjo pirmadienį, lapkričio 12 dieną, 5 mokyklų pedagogų streiku.

Jį inicijavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, reikalaujanti atsisakyti absurdiškos darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 val. skirta kitiems darbams. Taip pat reikalaujama 20 proc. didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus bei mažinti vaikų skaičių klasėse.

ELTA