Prezidentas: kitų metų biudžetas negali būti formuojamas taupant pensininkų sąskaita

Prezidentas Gitanas Nausėda Tauragėje su regiono senjorais diskutavo jų gerovės tema, aptarė pensijų, senjorams reikalingų paslaugų, užimtumo klausimus, kalbėjosi su Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidente Grasilda Makarevičiene ir socialinę pagalbą senjorams teikiančių organizacijų „Caritas“ ir Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovais.

„Spalis – pagyvenusių žmonių mėnuo. Tiek šis mėnuo, tiek neseniai minėta Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena yra svarbūs ne tik jums, bet ir visiems mums, nes apie valstybės civilizuotumą galima spręsti pagal tai, kaip joje rūpinamasi senjorais. Kryptingai siekiu ir toliau sieksiu, kad vyresnio amžiaus žmonėms mūsų šalyje būtų skiriamas didžiausias ir pagarbus dėmesys. Kviesiu tiek naująjį Seimą, tiek Vyriausybę bendromis pastangomis užtikrinti gerą emocinę savijautą ir orų gyvenimą kiekvienam senjorui. Siekiu, kad pensijos Lietuvoje augtų sparčiau nei darbo užmokestis, – vidutinė pensija turi kuo greičiau pasiekti 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Turime nepamiršti ir paslaugų senjorams plėtros. Nes daugiau nei trečdalio šalies senatvės pensininkų skurdo rizikos rodiklis yra netoleruotinas“, – pabrėžė prezidentas, paraginęs senjorus išsakyti savo lūkesčius ir pasiūlymus dėl senyvo amžiaus poreikių ir padėties gerinimo šalyje.

Senjorų teigimu, nepaisant to, kad pensijos auga, jos auga per lėtai, ir nors šešiolika metų esame visateisiai Europos Sąjungos nariai, mūsų šalies pensijos niekaip nepasiveja Europos. Tauragės regione pensijos vienos mažiausių šalyje – vidutinė tesiekia 294 Eur, kai šalies vidutinė senatvės pensija yra 377 Eur. Kad pensijos Lietuvoje nepakankamai adekvačios, rodo ir tai, kad vidutinė pensija yra mažesnė nei skurdo rizikos riba.

Praėjusiais metais prezidentas teikė Seimui Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas dėl spartesnio senatvės pensijų didinimo, bendradarbiavo su Vyriausybe dėl mažiausių pensijų ir šalpos bazės didinimo ir reikalavo, kad pensijos ateinančiais metais irgi būtų indeksuojamos, nors dėl COVID-19 įtakoto ekonomikos nuosmukio pensijų augimas kitais metais turėjo būti stabdomas.

„Įstatymas priimtas, teisėti žmonių lūkesčiai dėl spartesnio pensijų didinimo jau suformuoti. Bet šiandien dar matau rizikas, kad, prisidengdami kitais prioritetais, lėšų trūkumu ar netvaria 13-os pensijos idėja, biudžetą formuojantieji pensijas gali siekti didinti lėčiau. Tai būtų labai neteisinga senjorų atžvilgiu, - sakė šalies vadovas.

Pasak prezidento, spartesnis pensijų didinimas yra vertybinis ir principinis prioritetų klausimas šalyje, nes valstybės biudžetas turi tam reikalingų galimybių. Sukaupti tam daugiau finansinių išteklių padėtų anksčiau Prezidento užregistruotos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, inicijuota viešųjų pirkimų sistemos pertvarka ir ryžtingi institucijų sprendimai dėl Seime esančių šešėlio mažinimo iniciatyvų.

Susitikime buvo aptartas ir senyvo amžiaus asmenims skirtų sveikatos paslaugų prieinamumas ir socialinių paslaugų trūkumas. Prezidentas patikino, kad jų plėtrai reikalingas didesnis susitelkimas.

„Šalia pajamų adekvatumo gerinimo turime užtikrinti gerai išvystytą paslaugų tinklą, didesnį dėmesį skiriant paslaugoms į namus ir bendruomenėje. Iš būsimos Vyriausybės reikalausiu paslaugų senjorams stiprinimo – slaugos-globos reformos, kuri buvo pažadėta, bet taip ir liko neįgyvendinta šioje Seimo ir Vyriausybės kadencijoje“, – kalbėjo prezidentas.

ELTA