Prezidentas G. Nausėda neabejoja Šiluvos šventovės svarba

Darbinio posėdžio metu pristatyti skirtingų institucijų bendradarbiavimo rezultatai, kuomet susivienijama bendro tikslo – Šiluvos šventovės žinomumo bei religinio turizmo skatinimo link. Neabejotina, jog bendradarbiavimas tarp Raseinių rajono savivaldybės ir Kauno arkivyskupijos kurijos per kelerius metus davė itin vaisingus rezultatus – Šiluvoje įsteigtas VšĮ Šiluvos piligrimų centras, kuriamos darbo vietos, teikiamos apgyvendinimo, maitinimo paslaugos, organizuojami žygiai, sužymėti Gyvosios piligrimystės maršrutai, veikia pastovi istorinė ekspozicija bei keičiamos parodos, organizuojami skaitymo savaitgaliai, vyrų susitikimai, pabėgimai į Šiluvą bei daugelis kitų papildomų veiklų.

 

Nenuostabu, jog toks aktyvus bendruomenės susitelkimas ir darbuotojų įsitraukimas turi atspindį ir užsienyje. Aktyviai domėdamiesi naujausiomis turizmo tendencijomis, suvokdami piligrimystės ir religinio turizmo potencialą bei šios formos atspindį tvaraus turizmo kontekste, dirbantys Šiluvos labui asmenys, ieško bendradarbiavimo tarptautinėje rinkoje.

 

Todėl Raseinių rajono savivaldybės atstovai yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Ourem savivaldybe Portugalijoje, kurioje yra ir garsioji Fatimos šventovė bei drauge su Šiluvos piligrimų centro atstovais keliaujama ir atstovaujama Šiluva bei Lietuva tarptautinėse religinio turizmo dirbtuvėse. Taip pat aptarta svarbi žinia, jog Vatikano sprendimu Šiluvos Bazilika paskelbta dvasine dukterimi Romoje esančios Santa Maria Maggiore bazilikos. Ši ypatinga privilegija teikiama toms šventovėms, kuriose yra gyvas pamaldumas Dievo Motinai ir kurios pasižymi dvasine šlove ir garsu.

 

Veiklų diversifikacija bei kokybė atskleista pristatant ir akademinį bendradarbiavimo lygmenį, kuomet drauge su Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetu bei Kauno Technologijų universiteto architektūros ir urbanistikos tyrimu centru organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos. 2024 m. įvyks jau ketvirtoji, kuri dedikuota Antano Vivulskio kūrybai.

 

Pristačius veiklas, kurios yra vykdoma šiuo metu, o taip pat aptarus ir ateities perspektyvas, kuriose matomas aktyvus Šiluvos įsitraukimas į vieną iš svarbių šaliai ekonomikos sektorių, kaip religinis turizmas, Lietuvos, prezidentas G. Nausėda neabejodamas teigė: „Nepaprastai svarbu, kad Šiluvos bendruomenė, Kauno arkivyskupija, Raseinių savivaldybė aktyviai skleidžia Šiluvos – piligrimystės ir kultūrinės plėtros centro – viziją. Šios ypatingos Lietuvos vietos vertingumas turėtų būti įtvirtintas ir vietos bei nacionalinės politikos instrumentuose – strategijose ir plėtros planuose. Šiluva ir kiti panašūs Lietuvos religiniai-turistiniai objektai turi būti žinomi visame pasaulyje. Turime tinkamai panaudoti didelį Lietuvos piligriminio turizmo potencialą“.

 

Tikimasi, jog Šiluvos žinia bei potencialas bus vis labiau atskleidžiamas šaliai ir pasauliui įsitraukiant skirtingoms institucijoms, skirtingais bendradarbiavimo lygmenimis prisidedant ne tik prie vietos identiteto, tačiau ir prie šalies ekonomikos gerinimo, darbo vietų kūrimo, kultūros plėtros bei žinomumo pasaulyje.