Prezidentas apie patarėjo pareiškimus dėl „valstybininkų“: F. Jansonas atliko tam tikrą analizę

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono pasisakymai apie vadinamojo „valstybininkų“ klano bandymus grįžti į Lietuvai svarbias pozicijas turi pagrindo. Šalies vadovo teigimu, kritikos sulaukęs patarėjas F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis atlikęs „tam tikrą“ analizę.

„Prieš, turbūt, 17 metų ar panašiai, buvo paskelbtos pavardės ir ilgas sąrašas žmonių, kurie tą kartą buvo įvardinti kaip „valstybininkai“. Ponas Jansonas atliko tam tikrą analizę, pasižiūrėjo, sulygino, palygino ir su tomis pavardėmis, kurios visai neseniai buvo patekusios į viešąją erdvę, kuomet buvo rašoma apie tai, kad dalis žmonių rūpinasi savo karjeromis po to, kai ši politinė kadencija baigsis. Ir netikėtu būdu daugelis pavardžių, kurios ten buvo paminėtos, sutapo ir čia. Ponas Janonsas padarė išvadą ir šią išvadą paskelbė“, – trečiadienį interviu „Delfi TV“ teigė G. Nausėda, pažymėdamas, kad nėra įpareigotas komentuoti savo patarėjo teiginių.

„Manau, kad vertino ir žvelgė taip pat ir į socialinius tinklus, ten esančių žmonių paskyras, kuriose labai proteguojamos tam tikros pavardės“, – dėstė prezidentas.

G. Nausėda stebėjosi ir, pasak jo, dideliu triukšmo fonu, lydinčiu ambasadoriaus Lenkijoje istoriją. Jis pabrėžė – tokį triukšmą jau ne pirmą kartą kelia tie patys asmenys. Šalies vadovui taip pat pasirodė keista, kodėl diskusijos užvirė tik gerokai po to, kai ankstesnis Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas baigė savo darbus šioje pozicijoje.

„Tie patys žmonės pasirūpina, kad jis (triukšmas – ELTA) būtų sukeltas – kartais net lygioje vietoje. Rugsėjo pradžioje ponas Borisovas baigė savo darbą ambasadoriaus pareigose. Visą didžiąją rugsėjo dalį – tylu. Spalį – tylu. Lapkričio mėnesio didžiąją dalį – tylu. Ir staiga – baisus triukšmas, fonas, tiesiog sprogimas. Pasižiūrėkime, ką tuo metu savo socialinėse paskyrose rašė tie žmonės, kuriuos ponas Jansonas pavadino „valstybininkais“ ir galbūt prieisime prie tam tikrų išvadų“, – dėstė G. Nausėda, nenorėdamas leistis į diskusijas, kokius asmenis tiek jis, tiek F. Jansonas turi omenyje.

„Bent vieną – pono Albino Januškos – pavardę aš galiu paminėti“, – nurodė prezidentas.

Kaip pranešta anksčiau, A. Januška kritikavo Daukanto aikštę dėl pozicijos ambasadoriaus Lenkijoje klausimu. Pasak signataro, tokia laikysena tik gilina konfliktą tarp institucijų. A. Januška taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai jis neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Kiek vėliau A. Januška taip pat suabejojo, ar šalies vadovas neatskleidė tarnybos paslapties, paviešindamas dviejų diplomatų, dalyvavusių konkurse, pavardes.

Toliau kelia klausimus, ar vyko realus konkursas ambasadoriaus Lenkijoje pozicijai užimti

Prezidentas dar kartą sukritikavo ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicijas ambasadorių skyrimo klausimu. Šalies vadovo įsitikinimu, procedūros neturėtų apsiriboti tik formaliais žingsniais.

„Aš nemanyčiau, kad tai turi būti toks procesas, kuomet kažkas atneša kažkam popierių, o tas kitas paima ir automatiškai deda su antspaudu. Čia ne robotų konvejeris, tai yra ne tik diplomatinis, bet ir politinis procesas“, – dėstė G. Nausėda.

„Tų kandidatų, kaip puikiai suprantate, galiu turėti tiek prezidentas, tiek užsienio reikalų ministras. Paprastai, sprendimai priimami sutarimo, o ne mėginimo prievartauti vienas kitą pagrindu“, – pažymėjo jis.

G. Nausėda taip pat išplėtė mintį, kodėl jis įtaria, jog atranka į ambasadoriaus Lenkijoje poziciją galėjo būti tik imitacija.

„Tai konkursas įvyko ar neįvyko – mano klausimas būtų toks. Tartum, duodama suprasti, kad konkursas neįvyko, nes tos pavardės, kurios man buvo atneštos pirmajame etape, jos vėl yra atneštos. Aš darau išvadą, kad konkursas buvo arba imitacinis, arba jis tiesiog iš viso neįvyko“, – sakė Daukanto aikštės rūmų lyderis.

„Ar buvo konkursas, ar dalyvavo jame dalyviai ir kodėl, jeigu dalyvavo, jų kandidatūrų buvo atsisakyta, pažeidžiant konkurso principus? Va tik tiek išsiaiškinkime ir tada galėsime judėti toliau“, – klausimus kėlė jis.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antra savaitė ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad neturi atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Praėjusį trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.